Ant septynių kalvų

Mokslininkę iš Žemaitijos pašaukė gimtasis kraštas

Žemaitija gali didžiuotis turinti gabių mokslininkų, kurie, pabaigę mokslus, nusprendžia grįžti į gimtinę bei toliau sėkmingai tęsti savo mokslinę veiklą. Šio pokalbio pašnekovė dr.Aušra Rimkutė-Ganusauskienė (nuotraukoje) mokslinį darbą dirba nuo 2004-ųjų. Ji sako, jog mokslininkui šiais laikais itin padeda naujausios technologijos, tad dirbti įmanoma iš bet kurios pasaulio vietos. Moteris pripažįsta, jog prieš ketverius metus atgal į Žemaitiją ją atvedė nenusakoma gimtinės trauka. Gyvendama gimtajame krašte A.Rimkutė-Ganusauskienė mokslinį kelią plėtoja ir dirba Žemaitijos kolegijoje bei Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.

Simona Damanskytė

— Laikraščio skaitytojams būtų įdomu sužinoti, iš kur Jūs kilusi?
— Mažame Telšių rajono Mantvydų kaimelyje gimiau ir užaugau. Baigiau Kaunatavos pagrindinę mokyklą (tuo metu — devynmetę) ir išvykau mokytis į Telšius. Čia baigiau Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus vidurinę mokyklą (dabar — Vincento Borisevičiaus gimnazija). Besimokydama 12 klasėje už gerą tautosakos rašinį Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skelbtame 31-ajame Lietuvos moksleivių jaunųjų filologų konkurse laimėjau III laipsnio diplomą. Matyt, tai ir nulėmė, kad savo gyvenimą susiejau su filologija.
— Ką studijavote? Kodėl pasirinkote mokslininkės kelią?
— Studijavau Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar — Lietuvos edukologijos universitetas) Lituanistikos fakultete lietuvių filologiją. Čia įgijau ne tik filologijos bakalauro, bet ir magistro laipsnius, taip pat mokytojo kvalifikaciją. Kai mokiausi magistrantūroje, pakvietė dirbti į Lietuvių kalbos institutą. Pirmasis darbas — „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ tvarkymas. Kai su pagyrimu baigiau magistro studijas, pradėjau dirbti Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centre, jaunesniąja mokslo darbuotoja. Čia ir prasidėjo mano kaip mokslininkės kelias. Susidomėjau terminologija, ėmiau rašyti mokslinius straipsnius, vykti į konferencijas, bendrauti su kolegomis iš užsienio. Kadangi sekėsi puikiai, įstojau į jungtinę Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūrą. Studijos truko dar 4 metus. Po jų viešame Filologijos mokslo krypties tarybos posėdyje sėkmingai apgyniau daktaro disertaciją „1883–1916 metų katekizmų religijos terminai“.
— Kodėl sugrįžote į Telšius? Juk anksčiau lietuvių kalbos institute dirbote jaunesniąja mokslo darbuotoja, turėjote darbą Valstybinėje lietuvių kalbos komisijos Terminologijos ir Vadovėlių vertinimo pakomisėse.
— Į Žemaitiją grįžau, nes čia gimiau ir užaugau. Bestudijuojant ir gyvenant Vilniuje, visada norėjosi būti arčiau savo gimtųjų vietų ir artimųjų, todėl čia nuolat grįždavau. Sunku žodžiais nusakyti tą gimtinės trauką… Be to, vieną dieną suvokiau, kad viskas įmanoma, kad tuos pačius darbus, kuriuos dirbau gyvendama Vilniuje galiu dirbti gyvendama bet kuriame pasaulio krašte (svarbu, kad turėčiau kompiuterį ir būtų interneto ryšys). Jau ketvirtus metus įsikūrus Telšiuose dirbu tuos pačius darbus, kaip ir gyvendama Vilniuje: rašau mokslinius straipsnius, įvairiose konferencijose skaitau pranešimus, padedu rengiant įvairius terminų žodynus, dirbu kviestine Valstybinės lietuvių kalbos komisijos eksperte. Be viso to, jau trečius metus dėstau Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto studentams.
— Kokia Jūsų mokslinių tyrimų sritis(-ys)?
— Mano mokslinių tyrimų sritys: terminologija, terminografija, leksikologija, kalbos norminimas ir kodifikacija, kalbos kultūra. Daugiausia savo laiko ir jėgų skiriu terminologijai. Tai pagrindinė mano mokslinių tyrimų sritis. Terminologija susidomėjau dar studijuodama magistrantūroje. Sudomino mano dėstytojas, kursinio darbo vadovas doc. dr. Stasys Keinys. Jo paraginta ėmiau domėtis iki tol plačiau netyrinėta religijos terminija. Religijos terminus tebetyrinėju ir šiandien. Mokslininko darbas nėra sunkus, jeigu patinka ir įdomi pasirinkta sritis.
— Kaip manote, ar mokslininko profesija Lietuvoje nėra nuvertinta?
— Manau, kad daugelis profesijų šiandien yra nepelnytai nuvertinamos, pasidariusios neprestižinėmis. Prestižas šiandien yra tarsi savotiška visuomenės prietarų ar materializmo išraiška. Ar vertinamos policininko, veterinaro, statybininko, vadybininko ir daug kitų profesijų? Į kai kurias jų žiūrima su panieka, nes daugeliu atvejų pirmiausia yra vertinamas uždarbis ir visai pamirštama pagalvoti apie tai, kad bet kurios profesijos prestižas priklauso tik nuo mūsų pačių, nuo visuomenės narių. Man kalbininko (taip pat ir mokslininko) profesija yra prestižinė. Tikrai ne kiekvienas gali dirbti šį darbą. Reikia jį mėgti, reikia, kad jis patiktų. Reikia juo bandyti sudominti kitus.
— Kokiuose leidiniuose publikuojami Jūsų moksliniai straipsniai?
— Mano moksliniai straipsniai publikuojami daugiausia Lietuvos leidiniuose, pvz., „Terminologijos“, „Kalbos kultūros“, „Santalkos“ žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Gimtoji kalba mokykloje“, mokslo populiarinimo straipsniai spausdinami „Gimtojoje kalboje“. Šiek tiek straipsnių paskelbiau ir užsienio leidiniuose, pvz., Vengrijoje (Šombatelyje) leidžiamame mokslo žurnale „Terminologia et Corpora“, Čekijoje (Brno) — „Studia etymologica Brunesia“, taip pat Rusijoje (Maskvoje), Latvijoje (Rygoje), Estijoje (Taline) įvairiuose kalbininkų leidiniuose. Iš viso paskelbiau 18 mokslinių straipsnių terminologijos temomis, 4 mokslo recenzijas ir dar daugiau nei 20 kitų publikacijų, taip pat esu viena iš aiškinamojo terminų žodyno „Skolinti terminai ir jų atitikmenys“ (2014) autorių.
— Daug kartų vykote į mokslines stažuotes. Kokia iš jų buvo pati naudingiausia, įsimintiniausia?
— Iš tiesų, į stažuotes tenka vykti gana dažnai — jau kelis kartus buvau išvykusi į Maskvą, Balstogę, taip pat buvau Sankt Peterburge, Rygoje, Varšuvoje, Krokuvoje, Kopenhagoje ir kt. Turbūt pati įsimintiniausia buvo pirmoji išvyka į Maskvą. Keliauti teko sausio mėnesį, per pačius šalčius, kai dieną laikėsi -32 laipsniai šalčio, o naktimis būdavo kiek daugiau nei -40. Tačiau jaunystė ir užsispyrimas padėjo — sėkmingai susirinkau naujausią terminologijos medžiagą ir grįžau į Vilnių. Kiekviena stažuotė man yra be galo naudinga, nes parsivežu naujos medžiagos, naujų knygų, žodynų, susitinku su kitų šalių kalbininkais, susipažįstu su kitų šalių darbo specifika.
— Kaip manote, kokie turėtų būti mūsų valstybės, mokslininkų tolimesni žingsniai, didinant domėjimąsi mokslu?
— Mokslai, ypač humanitariniai, dažnai mūsų valstybės yra primirštami. Daugiausia dėmesio skiriama įvairiems gamtos ir technikos mokslams, matyt, tikintis iš jų daugiau naudos. Gamtos ir technikos mokslai reikalingi, tačiau nereikėtų nuvertinti ir likusių mokslų. Domėjimąsi mokslu turėtų skatinti ne tik patys mokslininkai, skelbdami savo darbus, pasakodami apie savo veiklą, bet ir žiniasklaida, įvairios organizacijos, mokslo įstaigos, taip pat vyriausybė. Didinti domėjimąsi mokslu reikėtų pradėti mokykloje. Manau, kad po truputį taip ir yra daroma.
— Minėjote, jog šiuo metu dirbate Žemaitijos kolegijoje ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, taip pat vykstate į stažuotes. Kaip sekasi visa tai suderinti?
— Visą veiklą kol kas sekasi suderinti, nekyla didelių problemų, nes ją planuoju: į stažuotes dažniausiai vykstu vasarą arba tuo metu, kai studentams nebūna paskaitų, mat stažuotės trunka dvi–tris savaites.
— Kokia Jūsų darbinė veikla Žemaitijos kolegijoje, Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje?
— Žemaitijos kolegijos Telšių fakultete skaitau studentams specialybės kalbos ir sociologijos paskaitas. Vytauto Didžiojo universitete dirbu mokslininke stažuotoja pagal Lietuvos mokslo tarybos vykdomą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (Nr. VPI-3.1-ŠMM-01-V-02-004). Taip pat esu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vadovėlių vertinimo ir Terminologijos pakomisių kviestinė ekspertė.
— Parašėte monografiją apie „1800–1882 metų katekizmų terminus“. Papasakokite apie ją plačiau.
— Monografiją „1800–1882 metų katekizmų terminai“ parengiau podoktorantūros stažuotės Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete metu. Ji kaip tik šiuo metu yra recenzuojama ir šį mėnesį turėtų pasiekti leidyklą. Knygoje nagrinėju 1800–1882 m. išleistų lietuviškų katekizmų religijos terminus. Turbūt kyla klausimas, kodėl būtent religijos terminai ir kodėl 1800–1882 m. katekizmai? Atsakymas labai paprastas. Šio laikotarpio religijos terminija iki šiol nuodugniai netyrinėta. Man buvo įdomu patyrinėti, kokie religijos terminai vartojami minėto laikotarpio katekizmuose. Kaip žinome, nuo XVII a. dėl sustiprėjusio aukštesniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės sluoksnių, ypač dvasininkų, lenkėjimo ėmusi silpnėti lietuvių rašomoji kalba menko iki pat XIX a. pradžios. XVIII a. tik kai kurie Lietuvos didikai bemokėjo lietuviškai, savąja kalba jie jau laikė lenkų kalbą, tiksliau Lietuvoje vartojamą jos variantą „polszczyzna litewska“. Ši kalba buvo ypač aktyviai brukama per Bažnyčią ir jos raštus.
Nuo XIX a. pr. prasideda naujas Bažnyčios kalbos etapas, kai iš lenkų kalbos mėginama pereiti į lietuvių, kai ima keistis rašančiųjų požiūris į gimtąją kalbą, pradedama suvokti, kad lietuvių kalba savarankiška, kad savi žodžiai geriau už skolinius, kad ir į savą kalbą galima žiūrėti pagarbiai, kaip į kultūringą kalbą. Per 83 m. laikotarpį (nuo 1800 iki 1882 m.) katekizmų terminai mažai kito. Religijos terminija valyti nuo svetimybių aktyviau imta tik XIX a. pabaigoje, kilus tautinio atgimimo sąjūdžiui. Monografijoje stengiuosi aptarti, kas yra religijos terminas, kaip konkreti religijos sąvoka įvardijama katekizmuose.
Ši mano podoktorantūros stažuotė finansuota pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
— Ar džiaugiatės, pasirinkusi mokslininkės kelią? Kokie profesiniai ateities planai?
— Nesigailiu, kad pasirinkau mokslininkės kelią. Planuoju ir toliau gilintis į terminologijos dalykus, tyrinėti religijos terminiją, ne tik senąją, bet ir šių dienų. Norėtųsi išleisti religijos terminų žodyną, nes išleisti žodynai jau yra seni. Be to, juose kai kurios sąvokos apibrėžiamos netiksliai. Taip pat džiaugiuosi, kad laimėjau Lietuvos mokslo tarybos paskelbtą IV podoktorantūros stažuočių konkursą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004), finansuojamą pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01). Man tai buvo puiki proga savarankiškai tęsti pradėtus religijos terminijos tyrimus, tobulinti savo kvalifikaciją, išvykti į stažuotes bei konferencijas užsienyje, plėtoti dalykinius ryšius su kitų šalių mokslininkais.
— Dėkoju už pokalbį.