Šunelių gelbėjimu prisidengęs anonimas suvedė sąskaitas?

Anoniminis skundas privertė krūptelėti — Telšių rajono Nevarėnų seniūnijoje kankinami šuneliai, laikomi be pastogės ir marinami badu.

Giedra Akavickienė

„Išgelbėkite nelaiminguosius“
Redakcijai atsiųstame laiške rašoma:
„Nuo tos dienos, kai pamačiau žiauriai kankinamus, pririštus šunelius be pastogės ir maisto nebegaliu tylėti, tik nežinau kur kreiptis, kad išgelbėtų nelaiminguosius.
Randasi jie Nevarėnų apyl. Morkiškių km. negyvenamoje sodyboje.
Jei perduotumėte žinią kam priklauso labai dėkočiau.
Nevarėnai“ (kalba netaisyta).
Pranešėjas skunde-prašyme nurodė sodybos savininkų vardus ir pavardes.

Šunų kailiai žvilgėjo
Gavę pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnais, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, susiruošėme į kelionę. Atvykę į Nevarėnų seniūniją, pagalbon pasikvietėme vyresnįjį specialistą Antaną Keliauską ir specialistą Vygantą Račkauską.
Nuvykę į nurodytą sodybą iš tikrųjų randame tris šunis, tik jie neatrodė jokie vargšai. Keturkojai turi ir pastogę, ir, kaip atrodė iš pažiūros, — sotūs.
Nereikia būti specialistu, kad suprastum, kaip atrodo badu marinami šunys, ir kaip — prižiūrimi. Vienkiemyje svečius aploję kiemsargiai nebuvo perkarę (kaip teigiama skunde), priešingai — jų kailiai žvilgėjo.
Sniege prie šunų voljerų, pagalbinių pastatų vedė šviežios pėdos. Vadinasi, šeimininkai rytą aplankė kiekvieną šunelį nešini vandeniu ir ėdalu. Tiesa, vanduo puoduose buvo užšalęs, bet esant minusinei temperatūrai, kitaip ir negali būti. Svarbu, kad šeimininkai kasdien atneša šviežio vandens.

Kas apjuodino ūkininkus?
Nevarėnų seniūnijos vyresnysis specialistas A.Keliauskas dar važiuojant į vienkiemį kalbėjo netikintis, kad skundas pasitvirtintų, nes, kaip jis pabrėžė, sodyboje gyvena darbštūs ir geri žmonės.
Gaila, kad nepavyko sutikti pačių ūkininkų ir išgirsti jų nuomonės apie nepelnytai mestus kaltinimus.
Tačiau, pasak kalbintų aplinkinių, gali būti, kad nepagrįsto skundo autoriaus toli ieškoti nereikia. Netoliese sodybą turi garbaus amžiaus žmogus, kuris žiemą gyvena Telšiuose, o vasarą persikrausto į vienkiemį.  
Tarp kaimynų perbėgus juodai katei, į devintą dešimtį kopiančiam senoliui neva galėjo į galvą ateiti mintis apjuodinti ūkininkus. Kas žino, o gal anonimui nuoširdžiai atrodė, kad keturkojams stinga dėmesio?

Tučiuose valkatavo vilkšunis
A.Keliauskas teigė, jog privalo reaguoti į kiekvieną signalą, juo labiau, jog yra buvę atvejų, kad skundai pasitvirtino.
Štai moteris, auginanti neįgalų suaugusį sūnų, Tučių kaime įsigijo sodybą — esą sergančiam vaikui padės grynas oras. Deja, kaime palikusi vilkšunį, motina su sūnumi sodyboje tebuvo reta viešnia. Išbadėjęs didelis šuo nusitraukė grandinę ir išbėgo pagalbos ieškoti pas kaimynus, valkatavo po apylinkes, gąsdino vaikus.
Užgriuvus gyventojų skundų lavinai, seniūnijos ir policijos atstovai kartu išsprendė problemą — iškvietė šungaudžius. Vilkšunis išgabentas į Mažeikių rajone esančią beglobių gyvūnų prieglaudą. Jo likimas nežinomas.
Primename, kad žiaurus elgesys su gyvūnais užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.