(Pabaiga. Pradžia „Kalvotosio Žemaitijos“ Nr.12)
Ankstesnėje straipsnio dalyje skaitėte apie įtartinas keistenybes, parduodant „Telšių autobusų parko“ turtą. Straipsnio pagrindu buvo prokurorų surinkta medžiaga. Šioje ne mažiau intriguojančioje straipsnio dalyje skaitykite, kaip valdžia nenorėjo už trisdešimties arų sklypą gauti 600 tūkst. litų. Užtat labai norėjo atiduoti… už dyka. Taip, tai tarsi „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto pardavimo istorijos tęsinys.
Alvydas Ivoncius
Atidavimas už dyka — visuomenės interesas?
2013 metų gegužės 20 dieną Valstybės žemės fondas surengė dviejų sklypų aukcioną. Abu sklypai irgi buvo svarbūs Gintarui Sankauskui bei „LIDL“. Sklypai — taipogi Luokės gatvėje, šalia jau statomo prekybos centro. Aukcione dalyvavo „LIDL“, G.Sankauskas, UAB „Versuva“ ir dar vienas fizinis asmuo, kuris greitai atsitraukė. Dėl mažesnio, apie dešimties arų, sklypo didelės grumtynės nevyko. Laimėjo „Versuva“, pasiūliusi 20 tūkst. litų. Tačiau dėl kito — 20 arų sklypo — užvirė kova tarp G.Sankausko ir „Versuvos“. Kaina kilo ir kilo. Galiausiai G.Sankauskui pasiūlius 570 tūkst. litų, „Versuva“ pakėlė kainą tūkstančiu litų. G.Sankauskas nebesiūlė daugiau.
Reikėtų tiksliai suskaičiuoti kiemo aikštelių ir statinių, kuriuos valdė „Telšių autobusų parkas“, plotus. Manykime, būtų daugiau nei hektaras. Tačiau už statinius įmonė gavo tik 710 tūkst. litų, o štai gretimi tik apie 30 arų sklypai buvo verti beveik 600 tūkst. litų. Sutikite, proporcijos šokiruojančios, verčiančios klausti: o kiek „Telšių autobusų parkas“ už savo turtą galėjo gauti aukcione?
Dėl tų dviejų sklypų kova nesibaigė. „Versuva“ laimėjo, aukcionas — baigtas. Tačiau staiga suveikė „srovės“. Tą pačią dieną, aukcione nosis nukabinus „LIDL“ ir G.Sankauskui, Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vadovas priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypų nepardavimo aukciono būdu“. Į tarnybą kreipėsi… G.Sankauskas. Esą parduodamuose sklypuose nebuvo suformuoti servitutai. O kam buvo reikalingi tie servitutai? Ilgai nedėstydami įvairių aplinkybių, pasakysime — visų pirmiausia būsimam „LIDL“ prekybos centrui. Bendrovė tuose sklypuose norėjo įsirengti įvažiavimus ir mašinų aikšteles: tai galima įrodyti dokumentais. Bėda ta, kad straipsnyje minėtame teritorijos detaliajame plane servitutai parduodamuose sklypuose nebuvo numatyti. O prekybos centrui tų dviejų sklypų būtinai reikia! Atkreipkite dėmesį, kad aukcione dalyvavo „LIDL“ ir G.Sankauskas. Galima spėti, kad tik jiems aukcione rungiantis pradinė kaina ne ką būtų kilusi. Beje, o kodėl jie dalyvavo aukcione, jei manė, kad, nenustačius servitutų, sklypų pardavimas neteisėtas? Galbūt nesitikint aukciono rengėjams, „LIDL“ ir G.Sankauskui atsirado dar vienas pretendentas — „Versuva“.
Pigiai įsigyti sklypų nebepavyko. Ką daryti?
2013 metų gegužės 17 dienos raštu G.Sankauskas kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną dėl aukciono procedūros sustabdymo ir servitutų nustatymo. Aukciono dieną Savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės ūkio tarnybą dėl aukciono sustabdymo. Baiminantis, kad susiklostys prekybos centrui negera situacija, Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius 2013 metų birželio 12 dieną priėmė įsakymą „Dėl servitutų įregistravimo“.
Taigi po įvykusio aukciono, pasiūlius valstybei gerą kainą, sutartis su laimėtoju nesudaryta. Panašu, tai naudinga UAB „LIDL“. O UAB „Versuva“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kad būtų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai „Dėl žemės sklypų nepardavimo aukciono būdu“ ir „Dėl servitutų įregistravimo“. „Versuvos“ ieškinio Šiaulių administracinis teismas netenkino, vienu esminių argumentų laikydamas tai, kad esą šie sklypai reikalingi dėl visuomenės intereso.
„Versuva“ Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Šis konstatavo, kad aukcionas buvo rengiamas teisėtai, o jo rezultatai taipogi teisėti. Sklypai pagrįstai parduoti dalyviui, pasiūliusiam aukščiausią kainą. Apeliacinis teismas atmetė spekuliacijas dėl visuomenės intereso. Štai ką sprendime skelbia Apeliacinis teismas: „Viešasis interesas minėtoje situacijoje lemia ekonomišką ir racionalų valstybės turto naudojimą. Turto perdavimas neatlygintinai juo naudotis nėra tinkamiausias turto panaudojimo būdas esant galimybei sudaryti atlygintiną sandorį“.
Štai kur esmė! Po nepalankaus aukciono imta veikti kitaip: tiedu sklypai neva reikalingi visuomenei, nors iš tikrųjų — UAB „LIDL“, norinčiai sklypuose įsirengti įvažiavimus į prekybos centrą ir automobilių aikštelę. Iš tikrųjų, kur čia visuomenės interesas? Matome vien verslo interesą. Gali būti, rajono vadovai, kaip rodo čia aprašyti faktai, sugeba matyti kiek kitaip. Klausimas: ar tikrai rajono visuomenės interesai lėmė „Telšių autobusų parko“ turto pardavimą, dviejų sklypų aukciono rezultatų nepaisymą? Manyčiau, kaip tik čia matome tokius sprendimus, kurie nenaudingi rajono visuomenei ir valstybei.
Nuotraukoje: Šis sklypas būtinai reikalingas LIDL prekybos centrui. Iš Luokės gatvės įvažiavimas į prekybos centrą galimas tik per sklypą, už kurį aukcione pasiūlyta 600 tūkst. litų. Tačiau, kai laimėjo „Versuva“, prisiminta: neva sklypas reikalingas dėl visuomenės intereso. Todėl, tariamai tenkinant visuomenės interesą, reikėtų sklypą atiduoti prekybos centrui už dyka.