Blynų dieną paskelbtas „Truopnus telšėškis“

Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicijoje Šv. Valentino dieną žemaičiai vijo žiemą iš kiemo. Persirengėliai muzikuodami, triukšmaudami, nepailsdami šoko ir dainavo, linksmai šėliojo, žinodami, kad pavasaris jau ant nosies, tereikia labiau pasistengti ir smarkiai patrypus žiemužę lauk išginti.

Donata Kazlauskienė, Rita Macijauskienė

Veikė fotostudija
Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių traukė į Užgavėnių šventę, kur šeimininkavo „žydų“ generolas su „čigone“ ir „daktaras“, gardžiai kvepėjo verdamas šiupinys, kepami blynai ir kiti riebūs bei saldūs skanėstai. Telšiškiai vaišino kits kitą ir su šventėmis sveikino, šiltų bučinukų negailėjo.
Svečių gerą nuotaiką palaikė folkloro ansamblis iš Mažeikių „Alksna“, telšiškiai „Čiučiuruks“ vaikai bei „Masčio“ šokėjėliai. Tik vargu ar kas juos po vestuvininkų, žydų, čigonų, daktarų, velnių, raganų ir kitomis kaukėmis atpažino…
Ekspozicijoje veikė jaunavedžių fotostudija „Meilės apžada“, vaikų linksmybių kampelis, vyko ištvermės rungtynės ir kiti Užgavėnių monai. Persirengėliai krėtė įvairiausius „šposus“, dainavo, šoko, improvizavo — linksminosi taip, kad išbudintų visas gyvybines galias, išvarytų žiemos demonus, pažadintų šalčio sukaustytą žemę naujai gyvybės pradžiai. Stiprieji traukė virvę, mažieji kartu su velniais, raganomis ir  čigonais šoko. Juk per Užgavėnes reikia kuo daugiau rėkauti, švilpti, cypti, trepsėti, žvangėti, skrabėti, belsti.  

Veikė mokinių darbų paroda
Svirne žemaičiai galėjo pamatyti Užgavėnių personažų kaukių bei piešinių konkursą-parodą „Užgavėnių tradicijos mano mieste“. Tai Telšių kultūros centro darbuotojų sumanymas. Gražiausių kaukių ir piešinių savininkai pagerbti bei apdovanoti, jiems įteiktos dovanos bei padėkos raštai.
Konkurse dalyvavo ikimokyklinio ugdymo auklėtiniai ir moksleiviai, kurie piešė, gamino tradicines Užgavėnių kaukes: Lašininio, Žydo, Ožio, Raganos, Giltinės, Ubago ir kt. „Ličynas“ reikėjo gaminti atsižvelgiant į etnines lietuvių tradicijas tik iš natūralių medžiagų. Dalyviai suskirstyti į keturias grupes, iš jų išrinkti šeši nugalėtojai.
I-II amžiaus grupių laureatai: I vieta — Domui Jonikui (Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, 3 klasė, mokytoja Irena Bugelienė), II vieta skirta Elingai Gechtei (Telšių „Saulėtekio“ pradinė mokykla, 2 klasė,  mokytoja Aldona Tamošauskienė), III vietos laimėtoja — Rusnė Antušaitė (Telšių lopšelis-darželis „Mastis“, mokytoja Jūratė Rubavičienė).
III-IV amžiaus grupių nugalėtojai: I vieta skirta Giedriui Sukauskui (Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija, 3g klasė, mokytojas Saulius Damanskis), II vieta atiteko Pauliui Steponavičiui (Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla, 12 klasė), III vieta — Martynai Klovaitei (Telšių dienos centras, mokytoja Jolanta Rekašienė).

Apdovanotas „Truopnus telšėškis“
Laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ mėnesį iki Šv. Valentino dienos skelbė konkursą — „Truopnus telšėškis 2014“. Per Užgavėnes „čigonė“ ir „daktarėlis“ paskelbė nugalėtoją. Trečiąją vietą užėmė net keturi šaunūs Telšių vyrai: Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius Artūras Butkus, architektas, aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, gydytojas, VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Antanas Gudauskas bei Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Antruoju šauniausiu, tropniausiu ir nuostabiausiu vyru tapo Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta. „Jeigu visi vyrai tokie būtų kaip A.Šmukšta, visos moterys būtų laimingos“,— sakė nevarėniškį rinkę skaitytojai. Vyrams atiteko rankų darbo gardžiosios ir saldžiosios trispalvės širdys.
A.Šmukšta surinko 97 balsus, o per keletą laiptelių aukščiau užkopė ir ant nugalėtojo pakylos užlipo Antanas Kontrimas, surinkęs 108 skaitytojų balsus. Laimėtojas ir „truopniausias“ vyras apdovanotas milžino Džiugo statulėle (įsteigė AB „Žemaitijos pienas“), taip pat svečių namų „Sinchronas“ vakariene dviem. Laikraščio komanda žadėjo dovanų ir balsavusiems skaitytojams. Vienai laimingajai — Jolantai Černišovienei — padovanota vakarienė dviem kavinėje „Meškos pėda“.
Šventė baigta tradiciškai — sugiedoti „Kalnai žiemai“, iškovota Kanapinio pergalė prieš Lašininį, gausiu būriu žemaičiai palydėjo žaviąją Morę myriop. Šioji užvilkta ant Žemaitijos kaimo ekspozicijoje telkšojusio tvenkinio ledo ir sudeginta. Privalgę riebių blynų, prikirtę gardaus šiupinio, laukdami ateinančio pavasario, pradedame badauti. Septynių savaičių Gavėnios laikotarpis — ne juokas. Nusidėjusieji kaltę išpirkti galės tik per šv.Velykas.