2013 metais buvo parduotas UAB „Telšių autobusų parko“ nekilnojamasis turtas, buvęs Luokės gatvėje. 2011 metais su UAB „Magista“ sudaryta milijoną litų kainuojančio turistinio autobuso išperkamosios nuomos sutartis. Šiomis dvejomis temomis „Kalvotojoje Žemaitijoje“ ir kituose rajono laikraščiuose paskelbta keliasdešimt straipsnių. Tačiau tik prieš Savivaldybės tarybos rinkimus rajono valdžia sukruto visuomenei teikti paaiškinimus. Deja, jai būdingu stiliumi ir retorika.
Alvydas Ivoncius
Sukruto „skalbtis“
Po paskutiniojo straipsnio „Skandalas: valdžia už turtą pinigų… nenori ir veržiasi atiduoti už dyka“ viename rajono laikraščų Telšių rajono savivaldybės vardu paskelbtas tekstas. Jame žurnalisto pateikta skandalingos „Telšių autobusų parko turto“ pardavimo bei gretimo sklypo aukciono informacija įvertinta kaip dezinformacija ir šmeižtas.
Kreipiausi į Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną, prašydamas pateikti informaciją, kurie mano straipsnio teiginiai yra dezinformuojantys ir šmeižikiški.
Dabartinė rajono valdžia įgudo gintis aptakiai konstatuodama: „šmeižtas“, „dezinformacija“. Tačiau kažkodėl nepateikia įrodymų, kurie konkrečiai teiginiai yra šitokio pobūdžio. Deja, Savivaldybės administracijos atsakymo teisės aktų nustatytu terminu negavau. Kreipiausi į Savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistę Skaistę Sadonytę, primindamas, kad jokio atsakymo man Savivaldybės administracija neatsiuntė. Valdininkė pareiškė esą Savivaldybės administracijos teisininkai mano, jog atsakymui parengti reikia ilgesnio laiko — dvidešimties dienų. Beliko valdininkei ir rajono vadovams pasiūlyti: ponai, įsigykite logikos vadovėlius. Jei jau Savivaldybės vardu paskelbtame tekste konstatuojama, kad mano pateikta informacija neva yra šmeižtas bei dezinformacija, tai, akivaizdu, viskas turėjo būti išanalizuota ir žinoma. Kaip galima konstatuoti šmeižtą ir dezinformaciją, jei nenustatyta, kurie mano straipsnio teiginiai tokie yra? Pasirodo, valdantiesiems, panašu, tai nė motais: pirma įvardija straipsnį kaip šmeižikišką ir dezinformuojantį, o paskui neva dar dvidešimt dienų ieškos… to tariamo šmeižto ir dezinformacijos. Keista, bet kaltinimas šmeižtu ir dezinformacija gali būti vertinamas, kaip… šmeižtas ir dezinformacija.
Duomenys: iš prokurorų ir teisėjų
Analizuodamas „Telšių autobusų parko“ veiklą, susijusią su turto pardavimu, turistinio autobuso įsigijimu, sukaupiau solidų pluoštą dokumentų. Jais, o ne pramanais remiantis, parengti visi mano straipsniai minėtomis temomis.
Skubėdami kitą apkaltinti šmeižto ir dezinformacijos skleidimu, kažkas iš rajono vadovų pernelyg nevargino savęs įžvalgomis. Antraip būtų pastebėję mano straipsnyje nuorodą, kad remiamasi Šiaulių apygardos prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarimų duomenimis. Taigi eilinį kartą vietos veikėjai apsijuokė. O remiamasi, beje, buvo, kaip sykis, tuo Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, kuriame tvarkingai sudėti kai kurių rajono vadovų, verslininko Gintaro Sankausko, UAB „LIDL“ atstovų parodymai. Tame nutarime yra pateikta įvykių grandinė, atskleidžianti, kaip buvo parduotas UAB „Telšių autobusų parkas“ turtas. Vadinasi, dera rajono valdžios paklausti: ponai, gal Jūsų parodymuose, Šiaulių apygardos prokurorų surinktoje medžiagoje, Lietuvos apeliacinio teismo nutarime yra pateikiamas šmeižtas ir dezinformacija? Juk būtent tai nevykusiai bandote man priskirti. Ką gi, rajono vadovai, panašu, patys save apkaltino… šmeižto skleidimu.
Jei nusikaltėlis savęs nekaltina, ar jis nekaltas?
Primenu, kad rėmiausi Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, priimtu praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Bandymas teisintis esą prokurorai nenustatė, kad buvo pažeisti įstatymai, vėlgi nėra visiškai tikslus. Ką ir ko nenustatė prokurorai, atskira kalba. Šį sykį paminėsime tik kelias aplinkybes. Kai du rajono gyventojai kreipėsi į prokurorus, šie įmonės turto pardavimą teisino G.Sankausko, kaip viso parduodamo turto bendraturčio, statusu. Esą pagal Civilinį kodeksą bendraturčiui buvo galima parduoti visą turtą, nerengiant aukciono. Visgi po pakartonių prašymų prokurorai nebegalėjo nematyti akivaizdaus fakto, kad G.Sankauskas nebuvo viso parduodamo turto bendraturtis. Prokurorai savo tyrime kažkodėl sugebėjo aptikti ir daugiau tiesos neatitinkančių aplinkybių. Tai neleidžia manyti, kad prokurorų tyrimas buvo visapusiškas ir objektyvus. Kita vertus, prokurorų paskutinysis nutarimas yra apkųstas teismui. Vadinasi, ši istorija dar nesibaigė. Bet labiausiai glumina štai tokia prokurorų teisinanti išvada: UAB „Telšių autobusų parkas“ valdyba, jos įgaliotas asmuo, Telšių rajono savivaldybės taryba, Savivaldybės meras, Savivaldybės administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir nepranešė, jog būtų padaryta turtinė žala „Telšių autobusų parkui“. Čia tai bent! Remiantis tokia „logika“, nekaltas turėtų būti bet kuris pažeidėjas ar nusikaltėlis, jei pats dėl savo pažeidimo ar nusikaltimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas.
Vyrukai pernelyg susireikšmino
Minėjome, tekstas, žurnalistą kaltinantis šmeižtu ir dezinformacija, buvo paskelbtas Telšių rajono savivaldybės vardu. Apsijuokę dėl kaltinimo šmeižtu ir dezinformacija (sugalvok taip — juk iš esmės tuo apkaltino prokurorus ir teisėjus), kažkurie rajono valdantieji sumanė veikti visos Telšių rajono savivaldybės vardu. Jos vardu vienašališkai negali veikti nei Savivaldybės administracijos direktorius, nei meras ar dar kas nors. Teksto autoriai pamiršo pasidomėti, kas yra Savivaldybė. Vietos savivaldos įstatymas ją apibūdina šitaip: „Savivaldybė — įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo“.
Akivaizdu, kad tekstas nebuvo svarstomas Savivaldybės taryboje ar derinamas platesniu mastu su gyventojais. Taigi kas pasisavino teisę kalbėti visos Telšių rajono savivaldybės vardu? Redakcijai paprastai tekstai atsiunčiami iš Savivaldybės administracijos. Menka paslaptis, kad žurnalistą šmeižtu ir dezinformacija kaltinantis tekstas buvo parengtas Savivaldybės administracijoje. Ar nepernelyg save sureikšmina jos kuris nors iš vadovų, jei mano galintis kalbėti visos Savivaldybės vardu? Deja, susireikšminimas nemenkai daliai valdančiųjų labai būdingas. Juk, anot agitacijos, jie „didi žmonės“, „profesionalūs politikai“ ir panašiai. Etiketę užsikabinti paprasta, tačiau tapti didžiu žmogumi — ne kiekvieno nosiai. Tiesą sakant, nors vieną rajono politiką vadinti „didžiu žmogumi“ neapsiverčia liežuvis — kol kas niekas to nenusipelnė.