Kas velykinio margučio raštuose nesudėta…
Velykinių margučių marginimo meistrė JADVYGA BULAUSKIENĖ kovo 1-ąją atšventė garbingą 90-metį. Gimtadienio išvakarėse mintimis sugrįžome į prabėgusį laiką, sutiktus žmones, džiaugsmą teikusią kūrybą.
Danutė Jackutė
Toks gyvenimas
„Dabar mano visos dienos vienodos. Tokios, kaip ir daugelio pagyvenusių žmonių. Dažniausiai net iš lovos neišlipu. Sunku ir suskaičiuoti, kiek operacijų per gyvenimą patyriau. Širdis šuntuota. Nežinau, kada pails plakusi. Šiandien atsikėliau, nes geriau jaučiuosi“,— kalbėjo sukaktuvininkė. Dar taip neseniai gyvenusi intensyvų gyvenimą, aktyviai dalyvavusi tautodailininkų veikloje ir daug kūrusi, dabar tenkinasi tik kaimynės Vandos pagalba, džiaugiasi sulaukusi vaikaičių ar kitų artimųjų apsilankymo. „Dar norėčiau į rankas paimti teptuką ar aštrų peiliuką. Jei tik rankos klausytų, tapyčiau paveikslus ar margučius skutinėčiau. Užsimerkiu ir matau įvairius vaizdus, paukštelius, žvėrelius, ornamentus“,— atviravo pašnekovė, keldama dešiniąją ranką, kurią po lūžio sunku valdyti.
„Rankos nebegaliu pakelti, net plaukų nebesušukuoju, jų į kuodelį nebesusuku. Dažnai pirštai ima drebėti. Nebeįmanoma išskutinėti raštų, kuriais prieš kiekvienas Velykas išgražindavau dešimtis margučių“,— rodė tautodailininkė pintinėlėje sudėliotus, prieš keletą metų skutinėtus margučius.
Vaikystė Pagirgždūtėje
Jadvyga — penktoji gausios šeimos atžala. Bežemių sodiečių šeimoje gimė devyni vaikai. Vienas mirė sulaukęs dvylikos metų. Jo sesuo net neatsimena, net nuotraukos neturi, nes tais laikais kaimiečiai retai fotografavosi. Tačiau kitų šešių brolių Aloyzo, Bronislovo, Andriejaus, Stanislovo, Vladislovo, Vaclovo ir sesers Justinos fotografijos — pačioje garbingiausioje kambario vietoje, įrėmintos ir ant sienos pakabintos. Jie visi jau Anapilin iškeliavę paskui savo gimdytojus. Viena iš gausios šeimos likusi Jadvyga pačius artmiausius žmones nuolatos prisimena.
Juk vaikystės, paauglystės, jaunystės metai, nors ir skurdūs, bet laimingi… Pasak devyniasdešimties metų sulaukusios telšiškės, tuomet žmonės visai kitaip į gyvenimą žiūrėjo, mokėjo džiaugtis smulkmenomis, o svarbiausia — vienas kito artumu. Tėvai bežemiai, tarnavo pas turtingus ūkininkus, bet valgyti visada turėjo, nes daug ir sąžiningai dirbo. Vėliau ir patys pradėjo nuomotis žemę, ūkiškai gyventi. Tuomet visa šeima sutartinai dirbdavo.
Mokyklą pradėjusi lankyti Nevardėnuose, baigė tik tris skyrius. Mergaitė buvo stropi mokinė, mokėsi be trejetų, bet tėvai toliau į mokslus jos neleido, nes, jų manymu, užteko ir to, kad pasirašyti, paskaityti ir skaičiuoti pramoko. Sūnūs mokėsi kalvystės amato ir anksti savarankiškai pradėjo gyventi.
Kaip prisiminė pašnekovė, perversmai valstybėje irgi nieko gero nežadėjo. Valdžios pasikeitimai sujaukė žmonių gyvenimus. Vieni — žemės davė, kiti — atėmė, po Rusiją blaškėsi broliai. Tik laimės paukštės nė vienas nepagavo, o sveikatą prarado. Visada optimizmu tryškęs, gitara, akordeonu grojęs, meno kolektyvams vadovavęs brolis Aloyzas mirė vos per keturiasdešimtmetį persiritęs.
Ištekėjo sulaukusi devyniolikos
Kairiai gyveno Varniuose, kai gretimame name įsikūrė kariškiai telefonistai. Jadvygos šeima ir kariškiai naudojosi bendru šuliniu. Jauni vyrai žvilgčiojo į vietines merginas. Vienas iš jų, Petras, užkalbino Jadvygą. Be abejo, rusiškai nemokėdama, nesileido į šnekas, tačiau netrukus susirado žodyną ir pradėjo mokytis kalbos. Jadvygos tėvas kalbėjo rusiškai, tad vaikinas užsukdavo pas juos ir greitai vyrai surado bendrą kalbą. Jadvyga irgi pramoko svetimos kalbos, nes patiko protingas ir išvaizdus jaunuolis. Tačiau jų draugystei nepritarė mama. Matydama vis dažniau į svečius užsukantį ir į žentus besitaikantį svetimtautį, ji išgyveno dėl tos draugystės. Ir dar vaikinas pradėjo kalbėti, jog karui pasibaigus niekur iš Varnių neketina išvykti.
Petras išmoko kalbėti lietuviškai, o po sužadėtuvių iš vyskupo gavo leidimą santuoką įregistruoti Varnių bažnyčioje. Šeimoje įsivyravo santaika ir daugiau niekada mama dukrai neprieštaravo dėl jos pasirinkimo.
Sutuoktinis Petras Aksinčiukas — ukrainietis, nors gimęs ir užaugęs Sibire. Mat jo tėvai, kilę iš Poltavos ir likimo nublokšti į Rusiją, ten liko gyventi. Vyro artimieji ir dabar gyvena Toljatyje, su jais iki šiol bendrauja Jadvyga ir jos vaikaičiai.
Jadvyga su vyru Petru lankėsi Rusijoje, plaukė Obės upe. Nors praėjo ne vienas dešimtmetis, ji vis prisimena nuoširdžius pokalbius su anyta, maloniai praleistą laiką su sutuoktinio dviem seserimis ir broliu.
Apsigyveno Telšiuose
Pasibaigus karui, po demobilizacijos, vyras persikvalifikavo ir pradėjo dirbti batsiuviu buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, mokė Telšiuose tarnavusius kareivius siūti ir remontuoti batus. Tad jam darbo netrūko iki pat pensijos. O į Telšius šeima persikėlė 1947 metais ir iki šiol tebegyvena tame pačiame Turgaus aikštės 4-ajame name. Jadvyga apgailestavo, kad jos laimingas gyvenimas neilgai truko. Vyras mirė sulaukęs šešiasdešimties metų. Jį pakirto insultas. Jiedu su Petru susilaukė tik vieno sūnaus, kuris mirė keturiasdešimties metų. Klastinga liga anksti pakirto ir jo žmonos gyvybę.
Tačiau Aksinčiukų pavardė neišnyko. Jadvygos džiaugsmui, liko du sūnaus vaikai — dukra Aušra ir giminės tęsėjas Virgilijus. Jie susilaukė keturių savo atžalų.
Vaikaičiai ir provaikaičiai gimtadienio ar švenčių proga aplanko Jadvygą. Dažni svečiai ir brolių vaikai. „Plati Kairių giminė. O vienas žymiausių — lakūnas Jurgis. Tad apie juos galėčiau kalbėti ir įvairias istorijas pasakoti“,— sakė pašnekovė.
Prieš dešimtmetį Jadvyga palaidojo ir antrąjį vyrą, su kuriuo išgyveno aštuonioliką metų.
Pasinėrė į kūrybą
„Masčio“ trikotažo fabrike Jadvyga dirbo 31 metus. Visą gyvenimą ją traukė rankdarbiai. Eidama į darbą, tik laisvu laiku galėjo nerti, megzti ir siuvinėti, o sulaukusi užtarnauto poilsio pasinėrė į kūrybą: iš džiovintų augalų (gėlių, šakelių, šiaudų) ir žuvies kaulų komponavo, klijavo atvirukus, paveikslus, mezgė servetėles, piešė, tapė, liejo akvareles.
Tačiau didžiausia tautodailininkės aistra — margučiai. Beje, paveldėta iš mamos, bet jos pačios ištobulinta. Tapusi tikra margučių marginimo virtuoze, Jadvyga šiuo menu išgarsėjo ne tik rajone, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Su savo vingriausiais raštais išskutinėtais margučiais tautodailininkė dalyvavo dešimtyse parodų. Tik pašnekovė apgailestavo, kad neturėdama lėšų neįstengė išleisti savo sukurtų darbų katalogo, kokius turi daugelis jos kolegų. Guodžiasi bent tuo, kad jos per šimtą padovanotų margučių saugomi Žemaičių „Alkos“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriuje, net 24 iškeliavo į Čikagos Balzeko lietuvių kultūros muziejų. Pastarajam Jadvyga padovanojo 20 atvirukų, lietuviškais raštais peltakiuotą lino takelį ir tris servetėles.
Tautodailininkė per kūrybingą gyvenimą surengė šešias asmenines parodas, kuriose eksponavo įvairiausius darbus. Nebesuskaičiuotų, kiek kartų dalyvavo jungtinėse rajono, zoninėse, respublikinėse parodose ar įvairių švenčių progomis surengtose tautodailės ekspozicijose. Iš jų parsivežti padėkos raštai, atminimo medaliai ar dovanos. Jadvyga visa tai brangina, nes primena dalyvavimą tapybos parodoje Joniškyje, Žemaičių festivalyje, pirmojoje respublikinėje dailės parodoje „Iš Džiugo sakmių“ ar respublikinėje parodoje-konkurse „Aukso vainikas“. Visi apdovanojimai tvarkingai saugomi dėžutėse, albumuose, o padėkos įrėmintos ir pakabintos ant sienos.
„Dabar beliko tik gražūs prisiminimai, fotografijos ir keletas darbų. Pačius gražiausius dovanojau savo draugams ir giminaičiams“,— kalbėjo sukaktuvininkė.
Devyniasdešimtmečio sulaukusi Jadvyga dėkoja Dievui už ilgą gyvenimą, išsipildžiusias svajones, kūrybos džiaugsmą, laimę bendrauti su kūrybingais Telšių tautodailininkais.
Daug metų tautodailininkė prieš šv.Velykas lankydavosi mokyklose ir mokė vaikus kiaušinių dažymo meno. Beje, ir dabar galima mokytis marginti kiaušinius. Jums padės internetinė televizija. Telšių krašto televizija nufilmavo projektą „Amžių vertybės: etninių tradicijų tęstinumas“ (autorė Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorė Elvyra Spudytė). Neilgame 20 minučių siužete margučių marginimo meistrė J.Bulauskienė pasakoja apie kūrybą, išsamiai parodo, kaip paruošti marginimui kiaušinius, juos nudažyti ir išskutinėti įvairiausius raštus.
Nuotraukoje: Jadvygą Bulauskienę 90-ojo gimtadienio proga pasveikino vaikaitė Aušra, provaikaičiai Raminta ir Gediminas.