Savivaldybei iki e.demokratijos aukštumų kaip iki mėnulio

Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e.demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad Telšių rajono savivaldybei dar yra kur pasistengti. Kokybiškiausios elektroninės paslaugos — Šiauliuose. Čia sukurtos priemonės, leidžiančios gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Paslaugų kokybę ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Telšiai užima 47-55 vietą iš 60 savivaldybių, juos nuo galo „lenkia“ tik Kauno ir Utenos rajonų savivaldybių e.demokratijos paslaugos.
Elektroninės demokratijos sprendimai — tai įvairūs įrankiai, padedantys miesto gyventojams dalyvauti savivaldoje ir įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesus: vieši konsultacijų forumai, e.peticijos, e.apklausos, e.skundų ir pranešimų apie pažeidimus teikimas.
Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ ekspertai atliko visų šalies savivaldybių e.demokratijos sprendimų palyginamąją analizę, vertinant savivaldybės interneto svetainėje esančių e.demokratijos paslaugų kokybę, panaudojimą ir pritaikymą gyventojams.
Geriausiai Lietuvoje įvertintos Šiaulių savivaldybės svetainėje yra įdiegti visi populiariausi e.demokratijos sprendimai — konsultacijų forumai, e.peticijos, e.apklausos ir kt., tuo tarpu Telšių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje net išėjusių Amžinybėn tarybos narių kontaktai nepašalinami laiku, ką jau bekalbėti apie galimybę rasti reikiamus dokumentus… Gyventojams tenka ilgai ir nuobodžiai naršyti interneto svetainėje, kol ras sau reikiamą informaciją. Tuo tarpu Savivaldybės atstovai komentuoja: „Puslapis šiuo metu tvarkomas. Atsiprašome už nepatogumus“. Iš 20 galimų balų Telšių rajono savivaldybė surinko 3,48 balo. Žemaitijos sostinę gerokai lenkia Mažeikių rajono savivaldybė (su 4,78 balo užima 27-31 vietą) ir Plungės rajono savivaldybė (su 3,91 balo užima 41-46 vietą).
Anot tyrimo organizatoriaus ir programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Edvardo Pociaus, nepaisant tam tikrų gerųjų pavyzdžių, bendras nacionalinis rodiklis (5,3 balo iš 20 galimų) parodė kol kas žemą e.demokratijos galimybių taikymą gyventojų poreikiams Lietuvoje.
„Žemą bendrąjį balą šalies mastu lemia labai nevienodas e.demokratijos galimybių išvystymas savivaldybėse — 27 Lietuvos savivaldybės neturi nė vieno įrankio, leidžiančio gyventojams lengviau įsitraukti į savivaldos politinių sprendimų priėmimo procesus“,— sakė E.Pocius. Pagrindinės dalies savivaldybių atsilikimo šioje srityje priežastys — politinio pritarimo vystyti tokią infrastruktūrą stygius, techniniam įgyvendinimui ir priežiūrai reikalingų kompetencijų trūkumas savivaldybėse.
Pastebima, kad mažesnėse savivaldybėse žmonės net nežino apie e.demokratijos įrankių egzistavimą, galimybes ir naudą, todėl ten vyrauja tendencija manyti, kad e.demokratijos įrankių poreikio visuomenėje tiesiog nėra.

Dar vienas kliuvinys — įdiegusios e.demokratijos sistemas, savivaldybės nepakankamai informuoja gyventojus apie jų teikiamas galimybes, todėl būtina sistemingai užsiimti aktyvia komunikacija apie įdiegtų sprendimų teikiamas galimybes ir naudą.
Vienas populiariausių būdų — kviesti gyventojus išsakyti savo nuomonę apklausose ir viešųjų konsultacijų metu, integruojant socialinių tinklų funkcijas, leidžiančias vartotojams pasidalinti e.demokratijos sistemos turiniu su savo pažįstamais, ir skelbiant apie e.demokratijos galimybes naujienlaiškių, pranešimų spaudai ir kitų komunikacijos įrankių pagalba.
„Tyrimas parodė, kad e.demokratijos sprendimų srityje Lietuvos savivaldybėms išlieka nemažai iššūkių,— teigia Ramūnas Čepaitis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius. — 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuota daug nedidelės apimties projektų, kurių metu savivaldybės turėjo galimybę susikurti pasirinktus e.demokratijos įrankius. Tačiau, kaip rodo šios analizės rezultatai, itin svarbu ne tik įdiegti IT sprendimus, bet juos visapusiškai ir tikslingai panaudoti savivaldybės darbe. O tam svarbi tiek savivaldybių administracijų darbuotojų kompetencija, palaikant ir tobulinant įdiegtas priemones, tiek regionų gyventojų informavimas ir pritraukimas, skatinant naudotis naujomis galimybėmis. Svarbu, kad tyrimo metu identifikuota praktika ir rekomendacijos padėtų kitoms savivaldybėms pasitempti“.
JPP ekspertų vykdytojo tyrimo metu panaudotas klausimynas, sudarytas Rutgers universiteto (JAV) „E.valdymo tyrimo“ 5-osios dalies „Pilietis ir grįžtamasis ryšys“ pagrindu. Tarptautine metodika grįsta analizė skirta išsiaiškinti savivaldybės tinklalapyje esančios e.demokratijos sistemos kokybę, panaudojimą ir pritaikomumą vartotojams, ji leidžia identifikuoti bendrą problematiką ir vyraujančias e.demokratijos raidos tendencijas nacionaliniu lygmeniu („KŽ“ inf.).