Kultūros reformos kaimo kultūros nesunaikino

Nuo šių metų vasario 1-osios Luokės seniūnija pasekė Upynos, Degaičių, Gadūnavo seniūnijų pavyzdžiu — kultūros ir meno darbuotojų etatus integravo į seniūnijų administracijų struktūrą.

Danutė Jackutė

Pasirodo, kad reforma kaimo kultūros nesunaikino. Kaip pripažino Luokės seniūnas Česlovas Ubartas, viena iš pagrindinių Luokės kultūros centro reorganizavimo priežasčių ta, kad įstaigoje iš beveik 12 etatų net 8 buvo aptarnaujančio ūkio personalo ir tik 3,75 etato — kultūros ir meno darbuotojų. Tiek aptarnaujančio personalo reikėjo išlaikyti todėl, kad kultūros centras administravo daug pastatų, kurių praktiškai nė nereikėjo, nes juose nevyko aktyvi kultūrinė veikla.
Seniūnas prisiminė, kaip šiam sprendimui priešinosi dalis Luokės bendruomenės. „Nieko nedarėme slapta, viskas vyko viešai. Prieš imdamiesi reformų, dviejuose susirinkimuose tarėmės su Telšių rajono savivaldybės tarybos narais ir bendruomene“,— prisiminė seniūnas.
Šiuo metu Luokėje kultūros veiklos vadybininke dirba Marytė Beleckienė, kultūrinės veiklos organizatore — Martyna Kvederaitė, meno saviveiklos mėgėjų kolektyvų vadovu — Algirdas Stonkus bei puse etato — vadovaujanti fokloro ansambliui „Šatrija“ — Vilija Benešienė.
Šie darbuotojai organizuoja renginius Luokėje, Viekšnaliuose ir Baltininkuose. Aktyviai į bendruomenišką veiklą įsijungė Luokės gimnazija, muzikos ir dailės mokykla, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių skyriaus Luokės filialo pagyvenę žmonės ir sporto klubo nariai. Seniūnas įsitikinęs, kad geranoriškumu galima daug ko pasiekti: surengti prasmingus ir įdomius renginius, nuotaikingas šventes. Luokiškiai įsitikino, kad gali apsieiti be brangiai kainuojančių atlikėjų, o pasikviečiant kaimyninius meno saviveiklos kolektyvus.
Luokės seniūnijoje tradiciškai paminimos valstybinės, tautinės, religinės šventės, vyksta įvairūs konkursai, koncertuoja meno saviveiklos ir profesionalūs kolektyvai. Taip buvo ir bus ateityje, nes kultūrinei veiklai gerokai daugiau nei anksčiau pinigų skiriama atskira biudžeto eilute. Už tuos pinigus galima kviestis kolektyvus, įsigyti reikalingų daiktų. Seniūnas patikino, kad pinigai nešvaistomi, o tariamasi, kaip juos efektyviau panaudoti. Iš kultūrinei veiklai skirtų lėšų įsigyta aparatūra, „Šatrijos“ ansamblis pasipuošė naujais drabužiais.
Kultūros darbuotojams dabar nebereikia rūpintis ūkiniais reikalais, nes patalpų šildymą, remontą, aplinkos tvarkymą ir kitą ūkinę dalį perėmė seniūnija.
Luokiškiai negalėtų skųstis, kad Luokės seniūnija nesuinteresuota bendruomenės kultūriniams poreikiams tenkinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet skiria lėšų Vietos bendruomenių savivaldos programai įgyvendinti. Iš šių metų programos lėšų seniūnija nupirko mikroautobusą, kuriuo galės į koncertus, varžybas ar kitus renginius vykti kultūros darbuotojai, meno saviveiklos kolektyvų nariai, sporto klubo sportininkai, „Bočiai“.
Pernai irgi efektyviai panaudotos Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšos. „Bočių“ kolektyvas įsigijo koncertinius drabužius ir važiavo į ekskursiją, prisidėjo lėšomis prie šventės Baltininkuose. Taip pat dalį pinigų skyrė ūkinėms reikmėms, prisidėjo įsigyjant krovininį automobilį, remontuojant Viekšnaliuose kapinių tvorą ir vandentiekį.

Nuotraukoje: Česlovas Ubartas mano, kad Luokės seniūnijoje įvykusi kultūros  reforma kultūros nesunaikino.