Daugumai gyventojų svarbiausias asmuo rajone — meras. Savivaldybėje jis ir didžiausią algą gauna. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas aiškiai apibrėžia mero uždavinius ir funkcijas. Pagal įstatymą meras… nelabai įtakingas asmuo. Įstatymas įtvirtino silpnas galias turintį merą, kuriam tenka menki darbeliai.
Alvydas Ivoncius
Įstatymas daug darbo neduoda
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad meras rengia Savivaldybės tarybos posėdžius, sudaro jų darbotvarkes, gali atstovauti Savivaldybei teisme pats arba įgalioti kitą asmenį. Meras siūlo Tarybai Savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų, Tarybos komitetų (išskyrus Kontrolės), komisijų (išskyrus Korupcijos prevencijos) pirmininkų kandidatūras.
Darbo čia tikrai nedaug. O kandidatūrų meras neparenka savarankiškai, tiesiog pasiūlo tas, dėl kurių nutaria valdančioji koalicija.
Meras vadovauja sekretoriatui, jei toks sudaromas. Tarybos sekretoriato mūsiškėje Savivaldybėje nėra. Meras Vytautas Kleiva turi dvi patarėjas ir sekretorę. Tai — visa jo komanda. Taigi meras tiesiogiai vadovauja trim žmonėms. Tarybos nariai nėra jam pavaldūs, kaip, beje, ir Savivaldybės administracijos, jos skyrių vadovai. Tačiau, nusprendus leisti piliečiams patiems išsirinkti merą, jo veikla buvo kiek papildyta. Meras skiria į pareigas ir atleidžia Savivaldybei priklausančių biudžetinių įstaigų (išskyrus švietimo), viešųjų įstaigų (išskyrus švietimo) vadovus. Meras atkuria nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms ir bendruomenėms; išduoda žūklės leidimus; suteikia patalpas Seimo nariams; rengia gyventojų apklausas; atstovauja Savivaldybei Regioninėje plėtros taryboje; gali siūlyti Tarybai, kad ši pavestų kontrolieriui atlikti patikrinimus; kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės įstaigų veiklą, kaip laikomasi įstatymų, Vyriausybės ir Savivaldybės sprendimų.
Bet būtent dėl tos įstaigų kontrolės, reikia manyti, meras mažiausiai varginasi, nes praktiškai tai daro Savivaldybės administracija ar Savivaldybės kontrolierius.
Pavargti nėra dėl ko
Įstatyme neparašyta, bet meras dalyvauja įvairiuose renginiuose, įteikinėja garbaus amžiaus žmonėms gėles, sako sveikinimo kalbas, sėdi įvairiuose pasitarimuose, priiminėja gyventojus, nors jiems padėti turi labai menkas galimybes. Nebent gali kreiptis į Savivaldybės administraciją ar Tarybą dėl gyventojų prašymų. Meras turi šiokį tokį lėšų fondelį, kuriuo, aišku, rimtų rajono problemų neišspręsi. Pabandykime pažvelgti į mero uždavinius ir fukcijas per, kaip sakoma, darbo krūvį. Kaip matome, įstatymas daug darbo merui nenumato. Savivaldybės administracijos, Tarybos komitetų ir komisijų vadovai skiriami ne kiekviename posėdyje. Ir šiaip šis darbelis visai menkas. Apklausų Telšių rajono savivaldybė neorganizuoja, išskyrus internetines. Taigi čia irgi nėra kas veikti. Savivaldybės kontrolierių V.Kleiva darbais neužverčia. Kaip minėta, vargiai akylai stebi, kaip Savivaldybės įstaigos laikosi įstatymų.
Savivaldybės įstaigų vadovai parenkami konkurso būdu. Anksčiau vadovus patvirtindavo Taryba, o dabar tai padarys meras. Beje, iš Savivaldybei priklausančių įstaigų daugiausia yra švietimo. Kiek laiko reikia Savivaldybės administracijos parengtam dokumentui perskaityti ir pasirašyti? Meras dar tvirtins žemės naudojimo ir paskirties bei būdo nustatymo dokumentus. Tokių dokumentų yra daugiau nei vadovų skyrimo. Vietos savivaldos įstatymu meras nėra apkrautas varginančiu darbu. Žinoma, dar kartais reikia nuvykti į posėdžius Vilniuje. Gali, jei nori, lankytis ministerijose dėl aktualių rajonui reikalų. Pavyzdžiui, projektų finansavimo. Vėlgi čia visą juodą darbą atlieka Savivaldybės administracija. Praėjusios kadencijos, kai meru irgi buvo V.Kleiva, rezultatai nerodo, kad „parvežta investicijų“.
Jei ne gėlės, būtų nuobodu
Regis, pagrindiniai V.Kleivos „darbiniai arkliukai“: renginiai ir šventės. Merą matome daugelyje renginių ir švenčių. Jos suryja daug brangaus mero darbo ir netgi poilsiui skirto laiko.
Įstatymo numatytuose mero uždaviniuose ir funkcijose nematome kai ko labai svarbaus. Būtent: atsakomybės. Meras praktiškai už nieką neatsako. Sprendimus priima Savivaldybės taryba, vykdo — Savivaldybės administracija. Taigi, jei bus priimtas teisės aktams prieštaraujantis sprendimas ir netinkamai įvykdytas, atsakinga bus Taryba ir Savivaldybės administracija. Individualios mero atsakomybės čia mažoka, ypač teisinės.
Taigi, jei ne renginiai ir šventės, merui būtų nuobodu. Aišku, dalyvauja valdančiosios koalicijos posėdyje, į merą kreipiasi gyventojai, o juk juos reikia išklausyti.
Įpareigojimus lydi atsakomybė
O dabar pažiūrėkime, ar daug darbo turi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Jo funkcijos irgi numatytos Vietos savivaldos įstatyme.
Ir štai pats pirmas direktoriaus funkcijas apibrėžiantis punktas skelbia: „Tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais“. Čia matome asmeninę Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę, kokios beveik nėra mero pareigose. Savivaldybės administracijos direktorius gana greitai gali „užsidirbti“ administracinę nuobaudą (piniginę — taipogi), jei pasirašys šleivą kreivą raštą.
Pagal įstatymą, Savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, jos filialams — seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais — Savivaldybės gyventojams ir kitiems Savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Šis įstatymo punktas numato labai plačias pareigas, teises ir atsakomybę, ko neturi meras.
Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja Savivaldybės administracijos darbą, tvirtina struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus, kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą Savivaldybės administracijoje. Čia vėlgi pabrėžiama asmeninė direktoriaus atsakomybė.
Direktorius administruoja lėšas, Tarybos skirtas Savivaldybės administracijai. Kitaip sakant, rūpinasi, kad pinigai būtų tinkamai ir teisėtai naudojami. O jei kitų institucijų bus nustatyta pažeidimų, gali tekti ir asmeniškai atsakyti. Dar daugiau: direktorius valdo Savivaldybės biudžeto lėšas, rūpinasi biudžeto vykdymu. Įstatymas skelbia, jog Savivaldybės administracijos direktorius „atsako už Savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja Savivaldybės turtą“.
Jis taip pat įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus Savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir Savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.
Darbo daugiau, bet matomas — mažiau
Tačiau direktoriui priskirtas ne vien Savivaldybės administracijos valdymas. Praktiškai Savivaldybės administrtacijos direktorius kartu su visa administracija rūpinasi kitų Savivaldybės įstaigų bei įmonių veikla. Jis turi teisę tvirtinti detaliuosius ir kitus specialiojo planavimo dokumentus.
Įstatymas įpareigoja Savivaldybės administracijos direktorių nagrinėti „kalnus“ dokumentų, juos pasirašyti ir būti atsakingam už savo parašą.
Tenkančio darbo krūvio bei atsakomybės prasmėmis Savivaldybės administracijos direktoriui belieka vien atsidusti, žinant kiek darbo ir atsakomybės turi meras. Minėta, V.Kleiva vadovauja dviem patarėjoms, o S.Urbonas — 300 Savivaldybės administracijos darbuotojų. Be jų juk dar yra atsakingas ir už kitų Savivaldybės įstaigų veiklą. Gal todėl S.Urboną renginiuose ir šventėse matome nepalyginamai reičiau nei V.Kleivą.
Pernai S.Urbonas išleido 3342 įsakymus, 2974 raštus, pasirašė 1555 dokumentus. Meras Vytautas Kleiva pernai išleido 141 potvarkį. Savivaldybės administracijos direktorius savo sprendimus įformina įsakymais, o meras — potvarkiais. Vien milžiniškas S.Urbono ir V.Kleivos pasirašytų dokumentų skirtumas rodo, kokie darbo krūviai tenka Savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. Tačiau Seimas nusprendė merams labai padidinti atlyginimus. Parlamentarai, aišku, nevertino, kiek realiai merai turi darbo, kokia atsakomybė jiems tenka. O juk pagal Vietos savivaldos įstatymą, meru dirbti labai lengva ir didelių sugebėjimų nereikia.