Sodų aristokratai karaliauja Džiuginėnuose
Atokioje Džiuginėnų kaimo gatvelėje Virginijos ir Antano Gorelių sodyboje karaliauja sodų aristokratu vadinamas rododendras. Jų žiedynai nudžiuginti gali jau balandžio pabaigoje, o baigia žydėti birželio mėnesį.
Danutė Jackutė
Rododendrai jau nebe naujiena sodybose, tačiau tokia jų gausa Gorelių sodyboje nustebina kiekvieną užsukantį. Vos į kiemą įžengus pritrenkia krūmų aukštis, žiedų vešlumas, spalvų įvairovė ir malonūs kvapai. Retai kur galima išvysti visą mišką nuostabiais žiedais apsipylusių krūmelių, vadinamų „rožių medžiais“. Taip rododendro pavadinimas išverčiamas iš graikų kalbos.
Raudonais, rožiniais ir geltonais rododendrų žiedais — sodų aristokratais, karaliais tituluojamus augalus Virginija ir Antanas Goreliai pradėjo auginti daugiau nei prieš keturiasdešimt metų. Pirmuosius augalus Antanas parsivežė iš Krymo. Pirmiausia juos įkurdino Telšiuose, kur su šeima gyveno, tačiau ten tik 7,5 aro žemės, todėl aristokratiški augalai vos sutilpo. Vėliau iš Telšių augalus išsivežė į Džiuginėnus, kur 40 arų sodyboje jie užima garbingiausią vietą.
Sutuoktiniai rododendrų ieškojo Lietuvoje, Latvijoje, o juos sukryžmintus savame sklype mielai dalijosi ir parduodavo visiems norintiems.
A.Gorelis teigė, kad jo sodyboje auga patys stipriausi, visiškai atsparūs šaltoms ar net besniegėms mūsų žiemoms. Rododendrų įvairovė iš tiesų džiugina ir verčia aikčioti: žydi rausvais, rožiniais, kreminiais, šviesiai, tamsiai alyvinės spalvos žiedais. Tarp jų yra ir geltonai žydinčių, ypač stipriai kvepiančių augalų.
Juos kryžmindamas su rausvais, A.Gorelis išgauna įvairiausių atspalvių. Nors daug metų daugina, kryžmina šiuos karališkus augalus, bet naujų veislių neišvedė, nes jo tikslas paprastesnis. Rododendrus augina savo bei norinčių juos įsigyti žmonių džiaugsmui. Be to, negaili patarimų, pamokymų, kaip auginti, kad augalai džiugintų sodybos šeimininkus ir jų svečius.
„Prekybininkų siūlomi rododendrų krūmeliai iš tiesų būna labai gražūs, traukiantys akį, su veislių pavadinimais. Bet tai yra veislės, o ne rūšiniai augalai. Kultūrinis, žmogaus išvestas augalas visuomet lepesnis už rūšinį“,— pastebėjo pašnekovas. Dabar dauguma rododendrus įsigyja turguose ar prekybos centruose, tačiau, anot A.Gorelio, atvežtiniai rododendrai veisiami šiltesniuose kraštuose ar šiltnamiuose, auginami pramoniniu būdu, gausiai tręšiami. Todėl jie nėra atsparūs ir nepritaikyti augti mūsų sąlygomis. Be to, toli gražu ne visos veislės tinka lietuviškam klimatui. Geriausiai auga išvesti Lietuvoje iš seniai čia augusių augalų.
Kiek rododendrų auga Gorelių sodyboje? Gal koks šimtas ar daugiau jų bus. Reikia išretinti, nugenėti. „Kur pernai stipriai nupjoviau viršūnes, šiemet tie gražiausius žiedus sukrovė“,— rodė gėlininkas kuriuos augalus galėtų įamžinti fotografijoje.
Virginija ir Antanas Goreliai apsigyvenę Džiuginėnuose laikė gyvulių, augino tujų, sidabrinių eglaičių ir svogūninių gėlių. Šeima viena pirmųjų Telšiuose pradėjo dauginti tulpes. Ypač visi mėgo ir noriai pirko ryškiai raudonas Darvino hibridines. Parsivežęs iš Latvijos narcizų sodinukų užveisė nemažus laukus. Užaugintus pardavinėdavo telšiškiams, išveždavo į Klaipėda ir kitus miestus.
Tokiame žydinčiame rojuje gyvenantis aštuntą dešimtį baigiantis (g.1936 m.) Antanas prisipažino, jog viskas jau praeityje, o gražiausi metai prabėgo tarp augalų. Iki tol dirbo ekskavatorininku melioracijoje, įmonėje „Telšių vandenys“ ir miesto apželdinimo meistru. Beje, agronome miesto apželdinime dirbo ir jo žmona Virginija.
A.Gorelis apgailestauja, kad narcizai baigia sulaukėti, nebėra kam rūpintis. Žmonos sveikata prasta, o ir jam vis sunkiau prie žemės lenktis, augalus prižiūrėti.
Apie A.Gorelių auginamus rododendrus „Kalvotojoje Žemaitijoje“ prieš keletą metų jau rašėme, tačiau džiuginėniškis prisipažino, kad jam skauda širdį matant suvargusius augalus. Netinkamai pasodinti, neprižiūrimi jie žūva arba skursta ir nepuošia sodybų, todėl A.Gorelis nori dar kartą pasidalinti pastebėjimais ir patarimais apie rododendrų auginimą bei jų priežiūrą.
Rododendrai žiedynais nudžiuginti gali, jei tik buvo suteiktos palankios sąlygos ir nepadaryta esminių klaidų juos sodinant. Šie gražuoliai įkurdinami rūgščioje dirvoje apie 4,5–5,5 pH. Jie mėgsta purią, humusingą dirvą, kad prie paviršiuje augančių šaknelių patektų oro. Pralaidumą didina nespėjusios išsiskaidyti rudos aukštapelkių durpės. Labai gerai į duobę įmaišyti medžio pjuvenų, pušų spyglių, kankorėžių, šakelių, žievelių, tinka ąžuolų lapai. Rododendrams tinkama pušų draugija, nes šie medžiai giluminėmis šaknimis ne tik neskriaudžia gražuolių, bet savo šešėliu apsaugo nuo kaitrios saulės, o nukritę spygliai patręšia bei parūgština dirvą. Rododendrai taip pat gali augti netoli maumedžių, tujų. Jie nemėgsta šlapios žemės, bet drėgmė būtina, todėl reiktų mulčiuoti pušų, maumedžių spygliais, durpėmis, perpuvusiais ąžuolų lapais (netinka kaštonų bei klevų lapai, nes jie šarmina dirvą).
Rododendrai į duobę sodinami ne per giliai, o tik šiek tiek giliau nei prieš tai augo. Visuomet atsiminkime, jog mulčiuojama žemė dar šiek tiek pasikels. Svarbi ir augimo vieta. Rododendrams nepatinka augti pietinėje, visą laiką saulės apšviestoje, karštoje pastato pusėje. Labai saulėtoje vietoje galima įkurdinti nebent lapus metančius rododendrus, vadinamąsias sodo azalijas. Įvairiaspalvius, skirtingų formų žiedus sukraunančius augalus galima sodinti rytinėje pusėje, o jei juos pasieks rytinė ir vakarinė saulė, galima bandyti ir šiaurinėje.
A.Gorelis sakė, kad šie augalai — vieni atspariausių, juos nepuola nei ligos, nei kenkėjai, tad tinkamai pasodinus galima grožėtis keletą dešimtmečių.
Be abejo, norint kiekvienais metais džiaugtis nuostabiais žiedais, rododendrus būtina tręšti jiems skirtomis trąšomis. Paprastai tręšiama anksti pavasarį ir jiems nužydėjus. Labai svarbu stebėti, ar augalams netrūksta drėgmės. Rododendrams labai patinka, kuomet jie laistomi per lają. Geriausia laistyti vakare, nes dirva ilgiau išbūna drėgna, augalas ilgesnį laiką gali gerti iš dirvos garuojančią drėgmę. Jos pasiima tiek lapai, tiek žemės paviršiuje esančios šaknys. Drėgmės reikia formuojantis kitų metų žiedams: liepos pabaigoje–rugpjūčio mėn. Per sausrą nepalaistyti rododendrai nesukraus daug žiedinių pumpurų, todėl gausiai ir nežydės. Rododendrus palepinti vandeniu būtina ir ilgėliau užsibuvus sausam rudeniui. Pamaloninti drėgme jie geriau žiemoja.
A.Gorelis patarė nužydėjus nepamiršti išlaužyti žiedų likučių, kad jie nebrandintų sėklų ir be reikalo neeikvotų energijos. Aplink buvusį žiedą auga miegantieji pumpurai. Žiedų likučius pašalinus, pumpurai atsibunda ir pradeda formuotis naujos šakelės. Dėl to krūmas tankėja, įgauna gražesnę išvaizdą, išleidžia daugiau žiedinių pumpurų.
A.Gorelis dažnai pasidarbuoja sekatoriumi ir senesnius rododendrus negailėdamas nugeni, užtat jie išaugina gražesnius žiedus ir gausiau žydi.
O ką daryti, jei neteisingai pavasarį pasodinote nupirktą rododendrą. Nors geriau sodinti pavasarį, tačiau puikiai augs pasodinti vasaros pabaigoje iki rudens vidurio. Svarbiausia, kad rododendrui netrūktų vandens.
Kaip teigė A.Gorelis, persodinami šie augalai streso nepajunta. Jų šaknų sistema labai kompaktiška ir tanki, todėl iškasti ir į naują vietą iškraustyti galima net ir seną rododendrą. Tam pasitarnauja ir durpės. Jos nenubyra, pasikelia su dideliu gumulu, todėl nenusidrasko šaknų siurbtukai. Persodintą augalą svarbiausia palaistyti, ir jis toliau augs, tarsi nieko nebūtų įvykę. Nereikėtų persodinti tik žydinčių augalų.
Nuotraukoje: Virginija ir Antanas Goreliai.