Degaičių parke žiedus išskleidė tulpmedis
Degaičių gyvenvietės parke galima pasigrožėti šimtais skaičiuojamų medžių rūšių. Šiuo metu lankytojus traukia nuostabiais žiedais pasipuošęs gelsvažiedis tulpmedis, rudenį jis žavės auksiniais lapais.
Giedra Akavickienė
Grožėsis daugybė kartų
Degaičių seniūnas garsus Gineso rekordininkas Antanas Kontrimas papasakojo, kad tulpmedis paprastai pražysdavo per Jonines, o šiemet suvėlavo.
Šis mūsuose retas lapuotis išsiskiria originalios formos dekoratyviais lapais, žiedai savo forma primena tulpių žiedus, nuo to ir kilo pavadinimas.
Lietuvoje vis dar retas medis kilęs iš Šiaurės Amerikos rytų. Savo areale jis užauga 50-60 m aukščio ir 2-3 m skersmens.
Gelsvažiedis tulpmedis priklauso magnolijinių šeimos augalų genčiai. Dekoratyvus parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas. Tulpmedis gyvena 400-500 metų. Tad Degaičių parke augančiu tulpmedžiu grožėsis dar daugybė kartų.
Gelsvažiedį tulpmedį Lietuvoje taip pat galima pamatyti Kauno botanikos sode, Veliuonos parke ir Raudondvario dvaro parke.
Žaliosios zonos statusas — be privilegijų
Parką aprodęs seniūnas A.Kon-trimas pažymėjo, kad 10 hektarų plote auga apie 300 rūšių medžių, didžioji dalis yra aprašyti ir sunumeruoti. Net prie 194 medžių yra lentelės su informacija apie jų rūšį, istoriją.
„Tai ilgamečio Degaičių parko puoselėtojo Adolfo Kišono nuopelnas“, — pastebėjo A.Kontrimas.
Retų medžių kolekcija besidžiaugiantis A.Kontrimas, išgarsėjęs visame pasaulyje kaip stipriausios barzdos savininkas, išdavė paslaptį — artimiausiu metu Degaičių gyvenvietės parkas taps oficialiu parku, Šiaulių-Palangos plente ir kitur atsiras informaciniai ženklai, padėsiantys turistams rasti kelionės tikslą, be to, parko priežiūrai būtų skirtas finansavimas. Deja, šiuo metu parkas turi tik žaliosios zonos statusą.
Dabar 10 ha teritorija, kurioje auga įspūdingi augalai, veda takai, tyvuliuoja tvenkiniai — seniūnijos rūpestis, specialiai parkui iš valstybės biudžeto neskiriama nė euro. Didžiulės valdos prižiūrimos seniūno ir kitų entuziastų dėka.
Žolę pjauna „pašalpininkai“
„Šiemet jau keturis kartus reikėjo pjauti parko žolę. Už pašalpas atidirbantys žmonės nupjauna žolę, o gėlynus prižiūri, aplinką puošia dvi seniūnijos darbuotojos. Kasmet gėlių daigelius dovanoja parką mylintys seniūnijos gyventojai“, — sakė A.Kontrimas.
Seniūnas pasidžiaugė, kad jau senokai bebuvo vandalų išpuolių. „Jeigu pagaučiau, už kojos ir — į sieną“, — pagrūmojo stipriausios barzdos planetoje savininkas, barzda kilnojantis ne tik alaus statines, maišus su grūdais, bet ir gražuoles.
A.Kontrimas atskleidė, jog parkui gražinti negaunant lėšų tenka suktis kaip išmano. Tad žiemą, sumažėjus lauko darbų, seniūnijos darbuotojas padarė medines rodykles, o raidėms trafaretus paruošė pats seniūnas.
Parką pamėgo vestuvininkai
Į Degaičių parką traukia žmonės iš visos Lietuvos.
„Įsimylėjusiųjų prieplauką“ pamėgo jaunavedžiai. Kaip sakė A.Kontrimas, beveik kiekvieną šeštadienį čia apsilanko po kelias „veseles“. Ant tvenkinio įrengtoje prieplaukoje įsimylėjėliai kabina spynas.
Prieplauką, kitas parko zonas puošia seniūnijos darbuotojos Elytės Bružienės iš šakelių nupintos gulbės, vazonai ir kiti darbai.
Seniūnas pasidžiaugė, kad šį pavasarį net 700 našlaičių krūmelių parkui padovanojo gėlininkai degaitiškiai Ruzgai.
Retina ir sodina naujus medžius
Kasmet Degaičių parke retinami medžiai. Iškertant nereikalingus, formuojamas gražesnis parko vaizdas.
Po retinimo vertingesni medžiai atsigauna, suveši, visu savo grožiu atsiveria lankytojams.
A.Kontrimas pastebėjo, jog ypač klevai vešliais vainikais užstoja kitus medžius, trukdydami jiems normaliai vystytis. Jeigu šalia ąžuolo auga klevas, ąžuolas pradeda nykti. Ypač retinimo reikalavo vietos, kur medžiai užaugo tarsi miške — vienas šalia kito.
Iškirstus medžius stengiamasi atsodinti. Tačiau nauji sodinami kitoje vietoje, formuojant parko kraštovaizdį.
Daugiau kaip 40 metų parku rūpinasi A.Kišonas
Degaičių parko užuomazgos prasideda dar prieškarinėje Lietuvoje. Parkas priklausė dvarui. Dvarininkas jį užstatė bankui, 1913 metais dvarą iš banko išpirko broliai Liaugaudai.
Ko gero, daugiausiai parkas nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai jo teritorijoje buvo įkurtos dirbtuvės, o medžiai naudojami kurui.
Senieji gyventojai prisimena, kad tvarkant Degaičių parko kūdrą iš jos ištraukta begalė akumuliatorių.
1972 metų rudenį Degaičių parką tvarkyti, sodinti naujus medžius ėmėsi A.Kišonas. Šiemet degaitiškis, žinomas kaip menininkas, dendrologas, visuomenininkas, atšventė 88-ąjį gimtadienį, tačiau, nepaisant garbaus amžiaus, ir toliau nenustoja rūpintis parku.