Telšiškis tautodailininkas ir Žemaitės dramos teatro aktorius, kilęs iš Nemakščių krašto, Albinas Bytautas mėgsta pajuokauti, kad jam „Sidabrinę gervę“ bemaž prieš 50 metų padovanojo gimtinės miškai.
Algirdas Dačkevičius
„Geriausi kino kūrėjai turi gerokai pasivaržyti, kol pelno svarbiausią Lietuvoje kino apdovanojimą „Sidabrinę gervę“ ir žengia jos atsiimti raudonu kilimu. Man toks kilimas buvo samanų takas per mišką, o „Sidabrinė gervė“ slėpėsi medžio šaknyje,“— šypsodamasis sako Albinas.
Jo išdrožta gervelė — pats pirmasis ir bene mieliausias darbas, atkreipęs ir profesionalių medžio drožėjų, ir mėgėjų dėmesį. Po to sekė kiti kūriniai, nes gervelė, ištiesusi savo laibą kaklą, tarsi ragino nesustoti.
Miškai nepaliauja Albiną traukti ir dabar. Kiek ten unikalaus grožio slypi… Tik pro kuriančio žmogaus akis neprasprūsta daug kam iš pirmo žvilgsnio neįdomūs — gumbuoti — medžiai. O Albino rankose jų gumbas — tikras atradimas. Ne vienas laikrodis ten įtaisytas tiksi. Ne šiaip įtaisytas, o su polėkiu ir iškalbingu meniniu sprendimu apie žmogaus būtį laike.
Keletas tokių meniškų laikrodžių tiksės visą mėnesį Nemakščiuose Leono Tamulevičiaus įkurtame Aštuonračio muziejuje. Labai simboliška, nes laikas ir ratas — neatskiriami. Apie tai mąsliai kalbėjo Albinas Bytautas, per Žolinę pristatęs savo kūrybinių darbų parodą. Ne tik niekur neregėti laikrodžiai traukė į ją susirinkusių arti šimto nemakštiškių dėmesį. Muziejuje buvo eksponuojami autoriaus tapybos darbai. Albinas papasakojo jų kūrimo istorijas, atskleidė net pačiam sunkiai suvokiamą norą kurti. Autorius mėgsta nemažai keliauti, o iš svetimų kraštų parsiveža kūrybinių idėjų.
„Kai kas, žvelgdamas į mano paveikslus, pastebi mistikos, kiti jaučia tarsi srūvančią šilumą“,— kūrybiniais įspūdžiais dalinosi Albinas.
Tai pirmoji kraštiečio paroda Nemakščiuose. O jų kūrėjo gyvenime būta ne viena. Matyt, mieliausia ši ir prieš trejetą metų gimtadienio jubiliejaus proga surengta Telšiuose, kur šiuo metu dailininkas ir gyvena. Į pastarąsias parodas atvyko daugiausiai mieliausių bičiulių. Ir per Žolinę Aštuonračio muziejuje susirinko būrelis Albino klasės draugų, prieš 50 metų peržengusių Nemakščių vidurinės mokyklos pirmos klasės slenkstį. Atvyko jų iš Tauragės, Gargždų, Raseinių. Žinoma, nepamiršo ir telšiškiai bičiuliai. Labai džiugu buvo išvysti klasės auklėtoją Juzefą Papendikienę, niekuomet nepamirštančią savo auklėtinių.
Albinui surengti parodą talkino jo dukra Solveiga Bytautaitė-Šiškauskienė. Ji — irgi menininkė, baigusi juvelyriką. Kas regėjo jos tapybą ant šilko, negali nesižavėti talentingos autorės išmone. Mėgsta ji ir tapybą-grafiką.
Albinas irgi puikus juvelyrikos meistras. Nuo seno domėjosi pusbrangiais akmenimis, juos kolekcionavo, palaikydamas ryšius su tuometės Tarybų sąjungos kolekcionieriais.
„Be galo įdomu regėti, kaip šlifuojamas akmuo įgauna visai kitokią išvaizdą ir vertę. Taip pat neapsakomas jausmas apima, kai gabalėlį mamuto ilties įsodini į žiedo akį. Jauti tarsi sruvenančius pro tavo pirštus tūkstantmečius“,— samprotauja Albinas.
Pasak tautodailininko, į Žemę ateini kaip svečias, todėl ir reikia nusiteikti būti tokiam, o ne kitokiam. Nuo seno Albinas jaučia didelius sentimentus Nemakščių žemei. Paveiksle tarsi gyva jo trobelė, menanti mamos žingsnių aidą, tėvą, lipdantį žemaitišką pečių, bet anksti išėjusį Anapilin. O kur tie moliniai paukštukai, sutūpę Kampaičiuose ant gimtojo namo rąstinės kerčios sienojų? Matyt, jų giesmė irgi dažnai atklysta į miestą ant septynių kalvų — Telšius. Juk taip su meile vaikiškais pirštukais nulipdyti.
„Dovanosiu savo tapybos darbų kolekciją Aštuonračio muziejui, kad gimtinės žmonės, ir ne tik jie, su savo artimaisiais ir vaikaičiais galėtų ateiti pasižiūrėti“,— sako Albinas.
Gali būti, kad ateityje tautodailininkas Nemakščiuose surengs didesnę savo medžio drožinių ar juvelyrikos parodą.
Aštuonračio muziejus Nemakščiuose tapo traukos centru. Čia yra svečiavęsis garsus alpinistas vidukliškis Vladas Vitkauskas, per 20 fotografijos albumų Lietuvoje išleidęs fotografas Jonas Danauskas, savo darbų muziejui dovanojo dailininkas Vladas Danauskas. Neseniai muziejuje pagerbti garsūs kraštiečiai — kino dokumentalistas Robertas Verba ir poetas Algirdas Verba. Ta proga Roberto žmona Laima Pangonytė padovanojo muziejui talentingo sutuoktinio vertingų kino juostų. Vieną jų „Šimtamečių godos“ su įdomumu žiūrėjo parodos dalyviai.
Albiną labai sujaudino paprastų tėviškės žmonių betarpiškumas, muziejaus kieme visi buvo pavaišinti kaimiškomis gėrybėmis, nuotaikingai koncertavo balsingi nemakštiškiai vyrai, vadovaujami Zenono Burbos.
Muziejaus įkūrėjas Leonas Tamulevičius plečia savo valdas, čia nuolat gausėja vertingų eksponatų. Jis kviečia visus atvykti į Aštuonračio muziejuje veikiančią kraštiečio Albino Bytauto parodą, kuri veiks iki rugsėjo vidurio. O ir patį muziejų vertą aplankyti. Juk ten galima pamatyti pagal pirmojo pasaulyje savaeigės aštuonratės važiuoklės išradėjo Pšemislovo Neveravičiaus brėžinius pagamintą aštuonratį vežimą, kuris jau seniai Lietuvoje garsina Nemakščius.