Žolinės išvakarėse Telšių miškų urėdijos Žvėrinčius sulaukė naujakurių. Čia paleisti du trečius metus einantys stumbrai.
Danutė Jackutė
Telšių miškų urėdijoje baigiamas įgyvendinti projektas Nr. VP3-1.4-AM-02-V- 01 -013 „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Jį vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir VĮ Telšių miškų urėdija.
Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiuje baigiamas įrengti stumbrams skirtas 50 ha aptvaras, kuriame puikiai jaučiasi apsigyvenę iš Panevėžio pargabenti jauni stumbrai.
Kaip kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, šis „viešbutis“ laukiniams stumbrams — pirmas žingsnis, sprendžiant stichiškai susidariusios ir laisvėje gyvenančios jų bandos problemas. Planuojama, kad Žvėrinčiaus aptvare stumbrai negyvens nuolat — ateityje bus paleisti į laisvę.
Kada ateis tas laikas, dar nežinia, tad vietiniams gyventojams ar gretimuose kaimuose ūkininkaujantiems sodiečiams nereikėtų nerimauti. Nors ką gali žinoti… Apie stumbrus kol kas nenoriai kalba ir Ubiškės girininkas Petras Rudnickis, bet Žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius puikiai nusiteikęs sutiko naujakurius: „Po dviejų šimtų metų stumbrai sugrįžo į Žemaitiją. Tai džiugi žinia“.
Rūpesčių su laisvąja stumbrų banda, susiformavusia Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, iškilo, nes ten miškingų plotų labai maži, todėl gyvūnai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Ši laisvoji banda minėtuose rajonuose susidarė dėl padarytų jų apsaugos klaidų, kurias dabar tenka taisyti.
1969 metais, praėjus dviem šimtmečiams nuo stumbrų išnykimo Lietuvoje, du pirmieji žvėrys buvo atvežti į aptvarą Pašilių miške, Panevėžio rajone. Čia ir pradėtas stumbrų populiacijos mūsų šalyje atkūrimas.
Laisvoji jų banda pradėjo formuotis 1973 metais, kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 1981-1984 metais rekonstruojant aptvarus — supuvusius medinius keičiant vielos tinklu — iš jų buvo išleisti visi stumbrai, ir jie apie ketverius metus gyveno laisvai. Po rekonstrukcijos žvėrys buvo suvaryti atgal, bet dalis jų liko laisvėje. Laisvosios stumbrų bandos grupes dabar galima sutikti Panevėžio, Kėdainių, kartais ir Radviliškio rajonuose. Pavieniai nuo bandos atskirti patinai nuklysta ir į atokesnes vietas.
Perkelti laukinius stumbrus į Žemaitijoje ir Dzūkijoje įrengtus aptvarus numatė pernai spalio mėnesį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas stumbrų apsaugos planas, kurį parengė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Jis įgyvendintas naudojantis ES parama.
Nors stumbrai — vietinė rūšis, bet su išskirtine istorija. Dar XV-XVI a. jie buvo įprasti mūsų miškuose. 1559 metais Lietuvos girių revizijos duomenimis, daugiausia stumbrų buvo Augustavo, Kazlų Rūdos ir Belovežo giriose, o Europoje tuo metu jie gyveno jau paskutines dienas. Iki XX a. pradžios šių žvėrių išliko tik Beloveže, kur paskutinis buvo sumedžiotas 1919 ar 1921 metais. Po 1923 metų Paryžiuje vykusio pirmojo tarptautinio gamtos apsaugos kongreso buvo įsteigta Tarptautinė stumbro išsaugojimo draugija. Ji ėmėsi priemonių rūšiai atkurti Belovežo girioje. Čia iki 1939 metų stumbrų banda gerokai išaugo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis šių žvėrių buvo išvežta į Rusiją, kiti tapo Lenkijoje iš naujo kuriamos Belovežo stumbrų bandos pradininkais.
Lietuvoje jų populiaciją imtasi atkurti XX a. antroje pusėje. 2013 metais mūsų šalyje gyveno 131 stumbras. Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Didžiausi Lietuvoje gyvenantys laukiniai gyvūnai europiniai stumbrai Žvėrinčiuje — kol kas tik du, jaučiasi saugiai ir laisvai vaikštinėja po naujuosius aptvarus. Stumbryno įsteigimo rūpesčiais užimti girininkas P.Rudnickis ir aptvarus baigiančios tvarkyti „Plungės lagūnos“ statybos vadovas Alfredas Varnelis laukė atvykstant darbų priėmimo pirmosios komisijos narių. Žurnalistų lankymosi dieną statybininkai aptvarui dėjo paskutinius akmenis, tvarkė privažiavimo aikštelę ir dirbo kitus darbus. Statybininkai dar kol kas nepaliko Žvėrinčiaus, nes oficialus stumbryno atidarymas planuojamas tik spalio mėnesį per Šv.Pranciškaus varduves, minint Pasaulinę gyvūnijos dieną.