elšių Žemaitės dramos teatre įvyko rudens konferencija „Švietimo kontekstas ir kryptys. 2015-2016 m.m.“. Joje dalyvavo Telšių rajono švietimo įstaigų vadovai su pavaduotojais, profesinių sąjungų pirmininkai, Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai, valdžia. Pristatyta rajono švietimo sistemos laukianti naujovė-eksperimentas — keisis švietimo finansavimo modelis (iš Mokinio krepšelio bus pereita į Klasės krepšelį).
Donata Kazlauskienė
Iššūkis humanitarams
Nuo spalio 1-osios turėtų būti įvestas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis, kurio dydis — 15 Eur/mėn. vienam vaikui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Taip norima pritraukti kuo daugiau vaikų į įdomią popamokinę veiklą.
NVŠ teikėjais galės būti laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos, registruotos švietimo ir mokslo institucijų registre bei turintys teisę vykdyti švietimo veiklą. Pateiktas paraiškas dar įvertins specialistai.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokinių parlamento Telšių regioninio skyriaus atstovės Telšių Žemaitės gimnazijos vienuoliktokė Indrė Pabijonavičiūtė ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazistė Ugnė Dombrauskaitė. Jos pristatė mokyklos viziją ir misiją mokinių akimis, skaitytą pranešimą iliustravo karikatūra, sukurta pagal Alberto Einšteino posakį: „Kiekvienas yra genijus, bet, jeigu žuvį vertinsime pagal jos negebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą nugyvens manydama, jog yra kvaila“. Mokinių pastebėjimu, egzaminavimas iki šiol buvo statiškas ir neparankus savo nuomonę turintiems mokiniams. Susirinkusieji informuoti, kad egzaminų sistemoje pokyčių taip pat netrūks. Užsienio kalbos įskaita taps egzamino dalimi. Norintys studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosiose mokyklose, nuo 2016 metų turės būti išlaikę ne tik lietuvių ir užsienio kalbos valstybinius brandos egzaminus, bet ir matematikos.
Rekonstruos mokyklas
Šiemet į rajono mokyklas įžengė 5 tūkst. 254 mokiniai. Tai yra 233 mokiniais mažiau negu praėjusiais metais. Miesto pagrindinėse mokyklose nebeformuojamos devintosios klasės. Rajono lopšelius-darželius lankys 1 tūkst. 166 vaikai, o tai yra 63 mažyliais daugiau nei pernai.
Džiugios dienos nusimato kai kurioms Telšių rajono švietimo įstaigoms. Pagaliau jos sulauks seniai žadėtų remontų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria 144 tūkst. 810 Eur Telšių „Vilties“ mokyklos pastatui rekonstruoti, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) — 260 tūkst. 658 Eur Tryškių Lazdynų Pelėdos mokyklos pastatui rekonstruoti, tiek pat numatoma skirti ir „Ateities“ pagrindinei mokyklai.
Gražėjančia sporto sale džiaugsis Ubiškės pagrindinės mokyklos bendruomenė. Darbams atlikti ŠMM skiria 173 tūkst. 772 Eur, o Kūno kultūros ir sporto departamentas finansuoja Telšių sporto ir rekreacijos techninį projektą. Jam parengti numatyta 57 tūkst. 924 Eur.
Direktorių užmojai
Vieni duoda, kiti pasiima. Dar prieš rugsėjo 1-ąją kilo sumaištis, kad kai kurių švietimo įstaigų direktoriai panoro pasipildyti savo kišenes papildomu uždarbiu. Nors švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė rekomendavo mokyklų vadovams atsisakyti penkių papildomų kontaktinių valandų išsaugant tą pačią algą, kai kurie vadovai nepanoro perleisti savo vadovaujamų pamokų kitiems mokytojams ir kreipėsi į Savivaldybės tarybą. Ji lengvai sprendimo siūlymui pritarė.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtino, kad mažiausia, ką turėjo vadovai padaryti, tai iš švietimo darbuotojų atstovų gauti sutikimą dirbti papildomą darbą, sudarant antrą darbo sutartį. Anot jo, direktoriams reikėjo tartis su kolektyvu, o profsąjungos atstovams savo ruožtu priimti kolegialų sprendimą. „Vieno profesinės sąjungos atstovo parašo šiuo atveju nepakako. Būtinybę suderinti nurodo Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 4 punktas. Žemaitės gimnazijos direktoriaus poelgyje apskritai įžvelgiu kriminalą — jis suderino leidimą sudaryti antrą darbo sutartį su jau į pensiją išėjusia profesinės sąjungos atstove Marija Skarbaliene, ne su dabartine (kaip reikėjo) — Dalyte Dambrauskiene. Į pensiją išėjusios pedagogų atstovės parašas negalioja nuo birželio mėnesio. Vadinasi, nebuvo ir pritarimo. Įžvelgiu ir šantažo galimybę — jei M.Skarbalienė nesutiks leisti direktoriui dirbti papildomo darbo, galimai direktorius pagrasino neduosiąs 6 mėnesių išeitinės kompensacijos išeinant iš darbo, nors ji privaloma ir šiaip ar taip būtų išmokėta“,— sakė E.Jesinas.
Situaciją paaiškino Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys: „Trys argumentai, dėl ko paprašiau leisti papildomai dėstyti: 1) yra teisė prašyti, tai aš ja ir pasinaudojau, yra Ministerijos raštas, kuriame skelbiama, kad, trūkstant specialistų, vesti pamokas gali ir direktorius. Mes neprivalome daryti taip, kaip kažkas šokdina; 2) kad dėstyčiau dvyliktokams matematiką, pageidavo tėvai ir mokiniai; 3) tai buvo organizaciniai mokyklos reikalai, kitąmet galbūt ir nebedėstysiu. Sutikimą man davė profesinės sąjungos atstovė M.Skarbalienė. Rugpjūčio gale ji mane patikino, kad tebėra pirmininkė. Kad jos įgaliojimai baigsis rugsėjo 1-ąją, rodo protokolo išrašas, kurį turiu. Susitikome, pakalbėjome apie pusvalandį, aš jai parodžiau visus teisės aktus, pristačiau situaciją ir gavau sutikimą prašyti Tarybos leisti dirbti papildomą darbą. Tiek daug triukšmo dėl tokio nieko. Juk yra galų gale ir žmogaus teisės“.
Pasiteirauta, kodėl to paties, kaip ir Ž.Želnys, taip pat paprašė Viešvėnų mokyklos vadovas Jonas Petrauskas. „Kadangi buvo tokia galimybė, dėl to ir paprašiau leisti papildomai dirbti. Kiek ten to uždarbio — keli eurai… Šiemet turiu dešimtokus, norėjau baigti jiems dėstyti. Juk šešerius metus mokiau. Su profesinės sąjungos atstovais suderinta, be to, priėmėme dar vieną mokytoją papildomai. Išpučia burbulą be reikalo. Juokas ir gėda žiūrint tuo pačiu. Kad tik tokios švietimo bėdos būtų… Yra įvairių situacijų, vaikai nėra mėtomi. Kaip dabar bus, jei visą laiką dėsčiusį mokytoją staiga pakeis kitas?“,— klausė jis.