Džiuginėnų dvaras — vienas iš nedaugelio, kurio pastatai išlikę rajone. Tiesa, Džiuginėnų dvaro dauguma pastatų seniai nunyko, sugriuvo, supuvo. Išliko ponų namas, perstatyta viralinė ir autentiška ledainė.
Alvydas Ivoncius
Daugiausiai Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis pernai skarda uždengtas dvaro ponų namo stogas. Beje, anksčiau, kai pastatą nuniokojo gaisras, jis buvo dengtas gontais. Netrukus paaiškėjo, kad gontai praleidžia vandenį. Nepraėjo nė keliasdešimties metų, o stogą vėl teko remontuoti.
Buvusio dvaro ponų name yra įsikūrusios šeimos bei kelios patalpos priklauso Savivaldybei. Būtent tokia marga nuosavybė kliudo remontuoti visą pastatą.
Savivaldybei dar priklauso ledainė: nedidelis senovinis pastatas su rūsiu. Po dvaro ponų namą nusiaubusio gaisro buvo remontuota ir ledainė. Tačiau dabar grindys jau įlūžusios, pasislinko ir griūva dalis pamatų.
Aplinka bei parko likučiai taipogi nekelia pasigėrėjimo.
Nuo XVI amžiaus dvaras priklausė skirtingiems savininkams. Kurį laiką jį valdė garsios Žemaitijoje Zabielų, Nagurskių, Gorskių giminės. Per santuoką dvarą paveldėjo Perkovskiai. Čia gyveno ir mirė dailininkas Juzefas Perkovskis.
Dvare 1864–1865 metais gyveno būsimoji rašytoja Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė. Dar sovietiniais laikais dvaro mansardoje buvo įkurta Žemaitei skirta ekspozicija. Prieš kelioliką metų kilęs gaisras sunaikino dalį eksponatų. Vėliau Žemaičių muziejus „Alka“ išsivežė likusius eksponatus, kadangi po gaisro dengtas stogas vis dėlto praleido vandenį.
Savivaldybės administracija mums atsakė, kad dvaro ponų namo stogo dengimo, lietaus nuvedimo sistemos, kaminų remonto darbams buvo skirta 64 tūkst. 496 litai. Ledainės skiedrinės dangos remontas kainavo 8 tūkst. litų. Numatoma toliau remontuoti ledainę — pamatus ir uždarą prieangį.
Dvaro teritorija paskelbta neprivatizuotina, todėl už ją yra atsakinga ne Savivaldybė, o valstybė.