Nors savininkų daug, dvaras nyksta

Džiuginėnų dvaras — vienas iš nedaugelio, kurio pastatai išlikę  rajone. Tiesa, Džiuginėnų dvaro dauguma pastatų seniai nunyko,  sugriuvo, supuvo. Išliko ponų namas, perstatyta viralinė ir autentiška  ledainė.

Alvydas Ivoncius

Daugiausiai Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis pernai skarda  uždengtas dvaro ponų namo stogas. Beje, anksčiau, kai pastatą  nuniokojo  gaisras, jis buvo dengtas gontais. Netrukus paaiškėjo, kad  gontai praleidžia vandenį. Nepraėjo nė keliasdešimties metų, o stogą  vėl teko remontuoti.
Buvusio dvaro ponų name yra įsikūrusios šeimos bei kelios patalpos  priklauso Savivaldybei. Būtent tokia marga nuosavybė kliudo  remontuoti visą pastatą.  
Savivaldybei dar priklauso ledainė: nedidelis senovinis pastatas su  rūsiu. Po dvaro ponų namą nusiaubusio gaisro buvo remontuota ir  ledainė. Tačiau dabar grindys jau įlūžusios, pasislinko ir griūva  dalis pamatų.
Aplinka bei parko likučiai taipogi nekelia pasigėrėjimo.

Nuo XVI amžiaus dvaras priklausė skirtingiems savininkams. Kurį laiką  jį valdė garsios Žemaitijoje Zabielų, Nagurskių, Gorskių giminės.  Per santuoką dvarą paveldėjo Perkovskiai. Čia gyveno ir mirė  dailininkas Juzefas Perkovskis.
Dvare 1864–1865 metais gyveno būsimoji rašytoja Julija  Beniuševičiūtė–Žymantienė. Dar sovietiniais laikais dvaro mansardoje  buvo įkurta Žemaitei skirta ekspozicija. Prieš kelioliką metų kilęs  gaisras sunaikino dalį eksponatų. Vėliau Žemaičių muziejus „Alka“  išsivežė likusius eksponatus, kadangi po gaisro dengtas stogas vis  dėlto praleido vandenį.
Savivaldybės administracija mums atsakė, kad dvaro ponų namo stogo  dengimo, lietaus nuvedimo sistemos, kaminų remonto darbams buvo skirta  64 tūkst. 496 litai. Ledainės skiedrinės dangos remontas kainavo 8  tūkst. litų.  Numatoma toliau remontuoti ledainę — pamatus ir uždarą  prieangį.
Dvaro teritorija paskelbta neprivatizuotina, todėl už ją yra  atsakinga ne Savivaldybė, o valstybė.