Biržuvėnų dvaras — unikalus paveldo objektas, didžiausias medinės architektūros statinių kompleksas. Deja, nemaža dalis pastatų apgriuvę. Restauruoti yra ponų namas, oficina (tarnų namas), vežiminė ir arklidė.
Alvydas Ivoncius
Esą lauks, kol „susistovės“
Vežiminė, arklidė, tarnų namas yra arčiausiai dvaro rūmų. Restauruojant pastatus, sutvarkyta ir aplinka aplink juos. Darbai kainavo apie 10 milijonų litų.
Biržuvėnų dvaro pastatų restauracija buvo remiama Europos Sąjungos fondų. Projektai sukurti ir pinigai paskirti, kai rajonui vadovavo kiti politikai. Dabartinės valdžios atstovams beliko baigti darbus ir juos priimti.
Gana greitai paaiškėjo, kad ponų name vienas po kito pradėjo lįsti dienos švieson defektai. Lupinėjasi sienų apmušalai, atsirado įtrūkiai lubose ir sienose. Daugiausia defektų — pirmajame aukšte, mansardoje padėtis kur kas geresnė.
Tačiau balkono plytelių siūlės vietomis jau išsiplovusios. Dažai lupinėjasi nuo kai kurių langinių, o jų mediena trūkinėja, „išsivaikšto“ per sujungimus. Pavaikščiojus po rūmus, susidaro vaizdas, kad remontas buvo atliktas senokai. Reikia manyti, turistams paliekamas nekoks įspūdis.
Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas mums paaiškino, kad defektai yra žinomi. Susitarta su statybininkais kitų metų pavasarį vėl viską apžiūrėti ir taisyti defektus. Esą laukiama, kol pastatas „susistovės“.
Tačiau būtent kitais metais baigiasi statybos darbų Biržuvėnų dvaro rūmuose garantinis laikotarpis. Tikėkimės, kad Savivaldybės administracija pasirūpins, jog statybininkai sutvarkytų defektus. Juk jie matomi kiekvienoje rūmų pirmojo aukšto patalpoje.
Veržiasi apmokėti biudžeto pinigais
Tačiau dėl viso to neverta būti perdėtais optimistais. Mat pernai stiprus lietus išplovė dalį takų prie tarnų namo. Tiesa, ne dešimtimis metrų. Ir štai kas nutiko. Pasirodo, Savivaldybės administracija Sauliaus Urbono įsakymu numatė tiems takams suremontuoti skirti beveik 14 tūkst. litų. Beje, tokia suma, matyt, buvo numatyta, kadangi ji litais nurodyta Savivaldybės administracijos atsakyme mums. Takų įrengimo garantinis laikotarpis dar nėra pasibaigęs.
Paklausėme Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gintauto Lukausko, kodėl nereikalauja statybininkų sutvarkyti takus, o bus, nesibaigus garantiniam laikotarpiui, mokami pinigai. Valdininkas mums aiškino esą buvusi smarki liūtis, projektuotojai takus projektavo remdamiesi kažkokiais lietaus normatyvais, o liūtis neva pliaupė stipriau.
Nesinori tuo tikėti. Visų pirmiausia projekte turėjo būti įvertinti stipresni lietūs, įšalai, orų permainos ir kiti klimatiniai veiksniai. Tai arba projektas buvo prastas, arba kažką ne taip padarė statybininkai. G.Lukauskas laikėsi įsikibęs savo: statybininkams dėl stipresnio lietaus išplautų takų už savus pinigus remontuoti nereikės. Valdininkai bus dosnūs ir atseikės iš praskolinto rajono biudžeto.
G.Lukauskas negalėjo atsakyti, ar Savivaldybės administracija kreipėsi į statybininkus, kad būtų ištaisytas brokas. Mat skyriaus vedėjui „viskas galvoje netelpa“. Pasiteisinęs neįstengiantis atsiminti visų reikalų, G.Lukauskas pareiškė, kad kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl broko turėjo Biržuvėnų dvaro valdytojas.
Grindyse plyšiai… pelėms?
Atstatytame tarnų name (oficinoje) dabar įsikūrusi kavinė. Tačiau ir šiame pastate brokas lenda į akis. Jau prieangyje matyti nuo mūrinės sienelės atsišerpetoję dažai ir tinkas. O tarp medinių grindų lentų žiojėja įspūdingi plyšiai. Tačiau A.Žvirzdinas čia problemos nematė. Esą taip ir turi būti, kadangi lentos iš maumedžio. Valdininkas pareiškė, kad galima tarp plyšių įdėti intarpus.
Mus konsultavęs vienos gamybos iš maumedžio firmos specialistas patvirtino, kad maumedis linkęs „vaikščioti“. Tačiau vos ne centimetro ar pusės centimetro plyšiai neatsirastų, jei lentos būtų pagamintos iš kokybiško maumedžio, gerai išdžiovintos. Firma nebegamina iš maumedžio grindų lentų, kadangi jas reikia itin gerai išdžiovinti. Net gerai išdžiovintos lentos susitrauks, todėl vėliau teks perkloti.
Panašu, A.Žvirzdino pareiškimas esą tarnų namo grindų plyšiai tokie ir turi būti, kelia abejonių. Matyt, valdininkai nenori reikalauti statybininkų perkloti grindis. O ir padaryti tai nebūtų lengva: tarnų name jau įsikūrusi ir veikia kavinė.
Pasak A.Žvirzdino, tarnų name kloti grindis iš maumedžio reikalavo paveldosaugininkai. Mat tokios grindys buvusios autentiškame tarnų name. Visgi abejotina, kad namo šeimininkai būtų kentę plyšius, pro kuriuos galėtų įlįsti pelės ir žalčiai.
Kaip matote, valdžia linkusi skirti pinigų išplautiems takams, nors garantinis laikotarpis nesibaigęs. Nenori reikalauti perkloti tarnų namo grindų, ir kažkodėl neva laukia, kol ponų namas „susistovės“. O gal naudinga sulaukti garantinio laikotarpio pabaigos, kuomet statybininkai jau nebebus atsakingi?