Negarsėjanti naujomis investicijomis Telšių rajono valdžia neįstengia laiku pradėti ir baigti darbų, kuriems pinigai buvo paskirti jau šių metų pradžioje.
Alvydas Ivoncius
Tempai — vėžliški
Kiekvienais metais Telšių rajono savivaldybei pinigų skiriama iš vadinamosios Valstybės investicijų programos. Anksčiau ją tvirtindavo Seime, o dabar įsakymais pinigus paskirsto ministrai. Šiais metais daugiausia pinigų skirta iš darbiečių kontroliuojamų ministerijų. Dar pernai Seimo narys Valentinas Bukauskas teigė, kad pinigai paskirti jam prašant. Beje, kokios numatytos sumos, jau buvo aišku 2014 metų pabaigoje.
Tuo tarpu vietos socialdemokratai, panašu, negali pasigirti, kad jų bendrapartiečių kontroliuojamos ministerijos būtų skyrusios Telšių rajonui „vipinių“ investicijų. Matyt, kad būtų rajonui skiriama pinigų, neužteko Vilniuje pas bendrapartiečius atsigerti arbatos ar aplankyti giminaičius ir pažįstamus.
Daugelis iš Valstybės investicijų programos finansuojamų projektų jau yra su ilgomis „barzdomis“. Štai net ubiškiečiai tikriausiai pamiršo, kiek metų statoma miestelio sporto salė kartu su patalpomis bibliotekai, medicinos punktui. Sporto salė įrengta jau senokai. Mokykla-darželis gali naudotis aktų sale, tačiau kitos patalpos dar tebelaukia statybininkų. Savivaldybės administracija mums atsakė, kad šiemet numatoma įrengti visas likusias patalpas. Tačiau kol kas tik vyksta viešųjų pirkimų konkursas dėl statybos darbų. S.Urbono vadovaujama Savivaldybės administracija sulaukė spalio mėnesio, o konkursas dar nesibaigęs. O jei kas nors iš dalyvių apskųs jo rezultatus? Tuomet dar labiau priartės metų pabaiga, o visus „vipinius“ pinigėlius reikia panaudoti šiais metais. Likus mažai laiko, pamiršę kokybę, statybininkai dirbs strimgalviais? Ar tiesiog bus aktuojami neatlikti darbai? Kitaip sakant, bus gudraujama. Juk taip jau yra ne kartą buvę.
Dėl neskaidraus konkurso prarastas laikas
Pinigai skirti Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijai remontuoti. Rašėme, kad būtent dėl šios gimnazijos statybos darbų viešojo pirkimų konkurso Šiaulių apygardos teismas konkurso sąlygas pripažino diskriminacinėmis, reikalavimus — pertekliniais. Gali būti, bandyta šį konkursą pritaikyti „reikiamoms“ bendrovėms. Pralaimėjusi teisme, Savivaldybės administracija privalėjo skelbti naują konkursą. Šiuo atveju netinkamas pirmojo konkurso sąlygų parengimas suvėlino darbus, ir už tai yra atsakingi Savivaldybės administracijos vadovai. Viešųjų pirkimų komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas.
Ne ką geresnės buvo ir „Ateities“ pagrindinės mokyklos kapitalinio remonto konkurso sąlygos, tačiau jų niekas neskundė teismui. Tačiau čia išryškėjo kita problema: konkurso dalyviai siūlė didesnes kainas nei buvo numačiusi Savivaldybės administracija. Kadangi konkurso sąlygomis buvo gana stipriai apribotas dalyvių skaičius, tai, panašu, „reikiamos“ firmos nepasikuklino ir Savivaldybė įklimpo į rimtą bėdą. Pinigus kapitaliniam remontui skiria Švietimo ministerija, o jai nelabai patinka, kad konkurse pasiūlyta didesnė kaina nei buvo numatyta. Nors konkursas vis dėlto įvykęs, Savivaldybės administracija laukia Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo išvados, ar teisingai atliktos pirkimų procedūros.
Labiau giriasi nei dirba
Anksčiausiai reikalus sutvarkyti Savivaldybės administracija įstengė vien dėl „Žemaitės“ gimnazijos statinių modernizavimo. Rangos sutartis pasirašyta gegužės viduryje. O štai dėl Luokės vidurinės mokyklos, „Džiugo“ gimnazijos statinių modernizavimo, sutartys buvo pasirašytos tik liepos pabaigoje. Aišku, darbai persikėlė rudeniop, į mokslo metus.
Vėluojamasi skirtus pinigus panaudoti dėl „Vilties“ mokyklos rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimo. Kol kas vyksta tik viešojo pirkimo konkursas. Lygiai tas pats pasakytina apie buvusio policijos pastato Respublikos gatvėje rekonstrukciją. Tik dabar vyksta viešųjų pirkimų konkursas. Šiame pastate numatoma įkurti Menų mokyklą.
Beje, vienas rajono socialdemokratų lyderių buvo pažadėjęs, kad Menų mokykla pradės veikti 2014 metų rugsėjo pirmąją dieną.
Vadinasi, galime manyti, kad Savivaldybės administracijos vadovai nesugeba organizuoti jiems pavaldžios įstaigos darbo taip, kad nekiltų rizika prarasti šimtus tūkstančių eurų. Spaudos konferencijoje dėl tokio vangumo nuogąstavo laikinasis meras Petras Kuizinas. Jis sakė, kad nepanaudoti pinigai nebus perkeliami į kitus metus. Nesugebėdami įveikti rimtų užduočių, rajono vadovai linkę nuolat girtis įvairiausiais menkniekiais, bandydami šitaip padidinti savo „kainą“.
Nepatenkintas ir Seimo narys
„Kalvotoji Žemaitija“ paklausė Seimo nario Valentino Bukausko, ką jis mano apie susidariusią situaciją. Pasak parlamentaro, Savivaldybės administracijos vadovai jau metų pradžioje žinojo, kokiems objektams bus skiriami pinigai. Jis pats teikęs informaciją, praėjusių metų pabaigoje. Taigi, V.Bukausko manymu, Savivaldybės administracijos vadovai šių metų pradžioje galėjo drąsiai pradėti parengiamuosius darbus, kreiptis į Savivaldybės tarybą, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, pasirengti konkursų sąlygas ir juos paskelbti, o sutartis pasirašyti tada, kai ministrai savo įsakymais patvirtins sumas. „Tačiau jie laukė, kol ministrai išleis savo įsakymus. Laikas buvo prarastas. Ta netikusi lūkuriavimo praktika tęsiasi jau daug metų“, — kalbėjo V.Bukauskas.
Beje, dėl vėlavimo panaudoti investicijas esama ir kitokio neigiamo efekto. Nuo investuotos sumos apie 30 procentų lėšų grįžta atgal į biudžetą. O juk ir žmonės turi darbo, gauna atlyginimus, išlaiko šeimas. Beje, Telšių statybininkai daugiausia dirba kituose miestuose, nes Telšiuose jiems beveik nėra kas veikti.
Nuotraukoje: „Ateities“ vidurinės mokyklos remonto darbų konkursas kėlė abejonių. Konkurso sąlygomis sudarius galimybę dalyvauti vien stambioms bendrovėms, statybininkų pasiūlymų kaina tapo didesnė nei Savivaldybės išgalės.