Smalsumui patenkinti: ką per metus nuveikė Savivaldybės specialistė Skaistė Sadonytė?

Praėjo kiek daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridiniame, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje įsteigtas naujas vyr. specialisto etatas, kurį užėmė buvusi žurnalistė Skaistė Sadonytė (nuotraukoje). Ji atsakinga už Telšių rajono savivaldybės administracijos viešuosius ryšius.

Donata Kazlauskienė

Gyventojai domisi
Vieniems S.Sadonytė — žinoma, kitiems — mažiau. Tie, kas domisi Savivaldybės administracijos veikla, stebi, kas vyksta ir mato, kas gerai, o kur dar reikėtų pasistengti. Žurnalistai „patogesne“ komunikacija džiaugiasi.
Glaudžiai bendradarbiaudama žiniasklaida su atstovais spaudai informuoja, kas vyksta rajone. Be abejonės, viešųjų ryšių specialistų pareiga — sukurti prestižinę įstaigos reputaciją, o žurnalistų darbas  — ieškoti ir atrasti tai, kas visgi slepiama po balta nepriekaištingos reputacijos skraiste. Menkutė įžvalga: metų metus žurnalistai mokomi, kaip ištraukti reikiamą informaciją iš viešųjų ryšių atstovų, o pastarieji mokomi išsisukti iš situacijos.

Kai kurie gyventojai pastebi, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialisto viešiesiems ryšiams pareigybė krypsta link vieno asmens — Administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono — atstovavimo, bet ne visos Savivaldybės.
Korespondentai išgirsta žodinių ir raštiškų klausimų: kokias pareigas S.Sadonytė užima — S.Urbono atstovo spaudai, ar visos Savivaldybės? Kreipėmės į pačią valstybės tarnautoją, prašydami paaiškinti telšiškių pastebėjimus ir pristatyti savo veiklą.
Redakcija gavo laišką. Jis atsiųstas iškart po Lietuvos krepšinio rinktinės varžybų stebėjimo miesto amfiteatre. Žinutė iš skaitytojo Alfonso skambėjo taip (kalba netaisyta,— Red.): „Man gaila mūsų Savivaldybės. Fotografuoja Savivaldybės „spaudos atstovė“, tačiau nuotraukas iš renginio įkelia S.Urbonas, o Savivaldybės puslapis tuščias, jokių foto apie krepšinį. Ar ta spaudos atstovė dirba asmenine S.Urbono fotografe, ar kaip? Kodėl foto ir video atiduoda Urbonui, o ne kelia į savo darbovietės puslapį?“
Atsakydama S.Sadonytė, Administracijos direktoriaus ir krepšinio varžybų stebėjimo fotografavimą, rodos, palygino su pomėgiu grybauti ar knygų leidyba laisvalaikiu. „Krepšinio rungtynių fotografavimas neturi nieko bendro su tiesioginių pareigų atlikimu. Krepšinio rungtynės Lietuva–Ispanija vyko ne darbo dieną (sekmadienį), prasidėjo vakare — 20 val. Ne darbo valandomis kiekvienas iš mūsų turime teisę į laisvalaikį: jo metu fotografuoti gamtą ar kitus objektus, grybauti, dalyvauti renginiuose, leisti knygas ir pan.“,— sakė pašnekovė.

Metai darbo Savivaldybėje
Po metų naujose pareigose S.Sadonytės paprašyta pasidalinti nuveiktais darbais. Pašnekovė informavo, kad metinės ataskaitos teikiamos tiesioginiam vadovui, pasibaigus kalendoriniams metams. „Visuomenė, tarp jų ir žurnalistai, dalį darbų mato viešai: pranešimus spaudoje, informacijos teikimą žiniasklaidai, oficialių delegacijų priėmimų organizavimą, organizuojamus susitikimus ir pan. Dalis darbų, tokie kaip vidinės komunikacijos gerinimas įstaigoje, dokumentų tvarkymas ir kt., viešai nėra matomi“,— atkreipė dėmesį  tarnautoja.
Daugiau nei prieš metus, kai S.Sadonytė pradėjo eiti vyr. specialistės pareigas Savivaldybėje, spaudoje buvo pasirodęs interviu, kuriame į klausimus apie naujo specialisto pareigybes atsakė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas ir S.Sadonytė. Administracijos direktorius tuomet išreiškė poziciją: „Noriu pabrėžti, kad S.Sadonytė nėra mano spaudos atstovė. Ji atsakinga už visos Savivaldybės administracijos ryšius su visuomene“.
Valstybės tarnautojai primintas interviu. Įdomus pasirodė tuomet jos pasakytas sakinys: „Viešieji ryšiai nėra tik spaudos pranešimų rašymas ar lakstymas paskui įstaigos vadovą su fotoaparatu“. Į „Kalvotosios Žemaitijos“ redakciją atsiųstas skaitytojo laiškas sukūrė kiek kitokį įspūdį. S.Sadonytė paprašyta plačiau pakomentuoti, kas tuomet, jos požiūriu, yra tie viešieji ryšiai? Kokius pokyčius atėjusi dirbti į Savivaldybę ji jau padarė?
„Dėl pokyčių — palieku teisę spręsti visuomenei dėl grįžtamojo ryšio. Dėl sakinio, kurį įvardinate „įdomiu“, mano nuomonė išlieka ta pati — viešieji ryšiai, dar kitaip vadinami ryšiais su visuomene, nėra tik spaudos pranešimų rašymas ar nuotraukų darymas. Tai tik dalis  specialisto,  dirbančio su viešaisiais ryšiais, darbo. Viešųjų ryšių sąvoka yra daug  platesnė nei atstovavimas spaudai, nors šios dvi sąvokos neretai vis  dar tapatinamos. Kaip ir esu minėjusi, viešieji ryšiai pradeda veikti tik įžengus į įstaigą: nuo darbuotojų elgesio, aprangos, klientų interesų paisymo, atitinkamų vadovų ir darbuotojų sprendimų. Administracijoje specialistas, dirbantis su viešaisiais ryšiais, atlieka nemažai kitų funkcijų — jos nurodomos pareigybės aprašyme“,— informavo Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė.

Atogrąža į gyventojus
Anot S.Sadonytės, viešieji ryšiai yra ir bendravimas su gyventojais. „Vienas, ir labai rekomenduojamas, informacijos viešinimo būdas (apie Administracijos struktūrinių padalinių funkcijas ir kt.) yra gyvas bendravimas su žmogumi. Taip informacija pasklinda iš lūpų į lūpas ir dažnai duoda didesnį rezultatą nei informacijos pateikimas raštu per spaudą (nepamirškime, kad dalis žmonių spaudos neskaito). Per septynerius darbo metus žiniasklaidoje įgijau neįkainojamos patirties, įskaitant ir supratimą apie eilinių žmonių poreikius. Taigi informaciją stengiuosi pateikti atsižvelgdama į įvairias tikslines grupes: dirbančius nekvalifikuotą darbą; užimančius aukštas pareigas; senjorus; jaunesnio amžiaus žmones ir kt.“,— tikino valstybės tarnautoja.
Pašnekovės teirautasi, kokiomis priemonėmis ji kuria Telšių rajono savivaldybės administracijos įvaizdį. „Atsakymas priklauso nuo to, kaip kiekvienas iš mūsų suprantame žodžio „įvaizdis“ reikšmę. Vieni tai supranta kaip vaizdinę išraišką, kiti — kaip neapčiuopiamą. Mano nuomone (ką aš ir stengiuosi daryti), įvaizdis turi būti kuriamas derinant abi sampratas: turi būti tiek viešai pastebimas, tiek ir jaučiamas žmonių pasąmonėje (darbo rezultatai; darbuotojų bendravimo kultūra ir išvaizda, asmeninės savybės, motyvacija; socialinis-psichologinis klimatas organizacijoje; reprezentacinės priemonės ir pan.). Įvaizdžio kūrimas ir tobulinimas — nuoseklus ir nuolatinis procesas, o jo sėkmė priklauso atsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių, kurie dirba šioje srityje, pajėgas, kompetenciją bei įstaigos finansines galimybes. Apibendrinant, įstaigos įvaizdį turėtų kurti ir tobulinti ne tik viešųjų ryšių specialistas: kiekvienas darbuotojas savo elgesiu ir veiksmais. Kurti Administracijos įvaizdį padeda ir mano kolegos — žurnalistai. Nuoširdus AČIŪ jiems už tai!“— pokalbį baigė S.Sadonytė.