Rainių Kančios koplyčios „ligos“

(Pabaiga. Pradžia Nr.79)

Donata Kazlauskienė

Dar 2010 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbta publikacija, kad užmarštin grimzta žemaičių kančios simbolis. Jau tada negailėta kritikos atsakingiems asmenims dėl byrančio pastato, nykstančių A.Kmieliausko kurtų freskų. Žurnalistams pažarstyti pažadai, kad pagelbės Kultūros paveldo departamentas (KPD). Praėjo daugiau kaip penkeri metai — pasikeitimų nematyti.
Kreipėmės į aplinkos ministro patarėją architektą Algirdą Žebrauską pasidomėti, kaip yra iš tiesų. „Gaila žiūrėti, kaip griūva graži iniciatyva. Tai, mano nuomone, vienas iškiliausių atgimimo epochos simbolių. Pastatyta ne tik Rainių Kančios koplyčia, bet sukurtas visas kompleksas: ąžuolynas, paminklas prie koplyčios, kryžiai, paminklas ir laidojimo vieta senosiose kapinėse“,— sakė buvęs Telšių rajono savivaldybės architektas.
Pašnekovas minėjo, kad prieš penkerius metus, kol dar dirbo Savivaldybėje, didelių pastangų dėka pakeisti langai ir durys. „Visam kompleksui sutvarkyti kreipėmės į tuometę konservatorių vadovaujamą Vyriausybę, rašėme prašymus dėl ventiliacijos, dėl nykstančių freskų sutvarkymo. Parašyta gal 10 laiškų, bandėme apeliuoti įtraukiant į atmintinų datų sąrašą. Atsimušėme kaip į sieną. Paskutinis bandymas — prieš 2,5 metų. Nieko. Atsivežiau į Telšius A.Kmieliauską, nusifotografavome, parengėme raštą. Deja, negirdžiu nieko apie tai daugiau. Artėja sukakčių metai, būsime kultūros sostine. Į kultūrą gražiai „įsipiešia“ ir istorija“,— pastebėjo A.Žebrauskas.
Jo nuomone, neišnaudojame patriotiško jaunimo ugdymo: skautų, ateitininkų, šaulių, savanorių. Architektas išskyrė įvairias bėgimo akcijas, kurios didelių investicijų nereikalauja, bet leidžia surinkti papildomai lėšų vienam ar kitam objektui paremti. „Mes savo aplinkoje turime unikalų objektą, kuris leidžia Telšiams dar vienoje vietoje būti išskirtiniais. Atvirai pasakius, „musėjimo“ procesas pradeda akivaizdžiai matytis“,— atkreipė dėmesį A.Žebrauskas.
A.Kmieliauskas tapė ant šlapio tinko. Tai sunkus darbas ir mažai kas jį apsiima, nors taip tapytos freskos išsilaiko šimtus metų. Freskos, anot A.Žebrausko, blunka. „A.Kmieliauskas gyvena Vilniuje, yra garbaus amžiaus. Prašėme skirti pinigų minimaliai, tik pastoliams pastatyti, kad galėtų atnaujinti freskas. Pasakė, jei tik tiek tereikia, skirsime, bet iki šiol pažadas ir liko pažadu kaip dažnai būna“,— širdgėlą liejo architektas.
Anot jo, galima rengti atskirus projektus, prašyti finansavimo. „Būdų lėšoms gauti yra įvairių, tačiau dabar sėdime kaip ta višta ant auksinio kiaušinio ir svarstome, iš kur gauti bent aukso gabalėlį“,— mintį nutęsė A.Žebrauskas.
Apie pagalbą Rainiams pasiteirauta laikinai einančio mero pareigas Petro Kuizino. Jis pripažino, kad kol kas dėl finansavimo apie kreipimąsi į valstybines institucijas negalvota, tačiau pažadėjo, jog, formuojant 2016-ųjų metų biudžetą, finansavimas Rainių Kančios koplyčios minimaliam remontui atlikti bus skirtas.
„Seniūnija visuomet pagal savo išgales prižiūri ir tvarko aplinką. Kol kas jokio projekto neteiksime ar valstybės finansavimo neprašysime, tačiau iš biudžeto skirsime tam tikrą sumą (jos įvardyti dar negaliu, nes nežinau), kuri bus reikalinga kosmetiniam koplyčios remontui atlikti. Nemanau, kad reikalingi milžiniški pinigai. Sakau kosmetiniam, nes iš pagrindų, manau, nieko nereikia keisti ir renovacijos nereikia“,— sakė P.Kuizinas.

Nuotraukoje: Pasak Algirdo Žebrausko, Antano Kmieliausko tapytos freskos blunka.