„Kalvotajai Žemaitijai“ teisės ir statybų specialistai pateikė komentarą dėl Civilinės metrikacijos skyriaus „auksinio“ stogo. Kaip ir numanėme, įkainiai stipriai padidinti, o teisės aspektu sutartis nenaudinga Telšių rajono savivaldybei.
Alvydas Ivoncius
Stogo ploto tėra beveik 400 kv. metrų
Rašėme, kad Savivaldybės administracija sugebėjo paskaičiuoti fantastiškai didelį Civilinės metrikacijos stogo plotą — net 598 kvadratinius metrus. Tačiau pastato stogas nėra status.Mūsų paprašyti statybininkai apytiksliai paskaičiavo, kad pastato stogo plotas daugiausia tegali būti 475 kvadratiniai metrai. Tačia esą realiai vargiai bus ir 450 kvadratinių metrų. Taigi Savivaldybės administracijos paskaičiuotas plotas nuo tikrojo skiriasi mažiausiai 123 kvadratiniais metrais.
Konkursą laimėjo UAB „Virdaleka“ ir parengė lokalines darbų sąmatas. Jose, taip pat Savivaldybės dokumentuose, matome stipriai padidintą stogo ploto skaičių. O štai iš laikinojo mero Petro Kuizino bei Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gintauto Lukausko praėjusią savaitę sužinojome, kad stogo ploto tėra apie 400 kvadratinių metrų. Gal „Kalvotosios Žemaitijos“ straipsniai „aptirbdė“ stogo plotą? Juk valdininkai ir rajono vadai suvokė: gali blogai baigtis.
Fantastiška kaina kol kas išliko
Primename, kad dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto įvyko du konkursai. Pirmajame konkurse laimėjo „Virdaleka“, pasiūliusi 31 tūkst. 843 eurų sumą. Konkursas buvo surengtas vien dėl stogo dangos keitimo ir fasado remonto. Tačiau esą netrukus paaiškėjo: reikia keisti gegnes. Tuo sunku patikėti. Ne būtinybe keisti gegnes, o Savivaldybės administracijos specialistų nemokšiškumu: negi jie nesugebėjo įvertinti gegnių būklės? O gal tiesa kitokia: sumanyta darbų vertė viršijo 145 tūkst. eurų konkursą ir būtų tekę rengti tokį konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visos norinčios bendrovės? Suskaidžius vertes ir darbus atskirai, buvo galima kviesti dalyvauti konkurse mažiausiai tris bendroves, ką Savivaldybės administracija ir padarė.
Jau pirmajame konkurse nurodytas 598 kvadratinių metrų stogo plotas. Toks jis liko ir antrojo konkurso medžiagoje. Tačiau antrajame konkurse už stogo konstrukcijos pakeitimą „Virdaleka“ pareiškė norinti 119 tūkst. eurų. Sudėkime abi sumas: 31843 ir 119000, gauname 150 tūkst. 843 eurus — beveik tiek pat, kiek buvo numačiusi skirti Savivaldybės taryba savo sprendime. Akivaizdu, kad po konkursų sumos nė kiek nesumažėjo. Antra vertus, turėdami omenyje stipriai padidintą stogo plotą, galime manyti, kad Savivaldybės administracija pabruko Tarybai sprendimą, galbūt suklastojusi tikruosius stogo ploto duomenis.
Vertinant litais, stogo remontas turėjo kainuoti pusę milijono.
Įkainiai taipogi „auksiniai“
Visgi ne vien stogo ploto „prirašymas“ šioje istorijoje primena aferą. Mūsų paprašyti statybų specialistai paskaičiavo, kokia iš tikrųjų galėjo būti stogo konstrukcijos keitimo kaina. Išvada: įkainiai padidinti mažiausiai dvigubai.
Ir štai kodėl. Stogo konstrukcijos keitimo darbų kaina — 119 tūkst. eurų. Net skaičiuodami maksimaliais valstybiniais įkainiais, tegauname 65 tūkst. 689 eurus. Tačiau realiai statybų rinkoje vyraujančios kainos yra 10-12 procentų mažesnės nei maksimalūs valstybiniai įkainiai. Jeigu Savivaldybės administracija būtų vykdžiusi supaprastintą atvirą konkursą ir sudariusi galimybes dalyvauti visiems norintiems, tai šios sąmatos vertė būtų ne didesnė kaip 59 tūkst. 120 eurų. O skirtumas tarp maksimaliais valstybiniais įkainiais paskaičiuotos sąmatos ir „Virdalekos“ pateiktos konkurse sąmatos yra net 53 tūkst. 311 eurų. Gauname dar didesnį skirtumą, omenyje turėdami realias rinkos statybines kainas, kurios galėjo būti pateiktos konkurse — net 59 tūkst. 880 eurų. Būtent tokia suma gali būti permokėta,kalbant apie stogo konstrukcijos keitimą. Dar apie 6 tūkst. eurų maksimalūs valstybiniai įkainiai yra mažesni nei rangovo pateiktame pasiūlyme, omenyje turint pirmąjį konkursą dėl stogo dangos keitimo ir fasado remonto. Vadinasi, permokėta gali būti apie 65 tūkst. eurų iš 150 tūkst. eurų sumos. Permokėta suma dar padidėtų, jei įvertintume tą kainą, kuri galėjo būti rengiant skaidrų konkursą, kur būtų galėjusios dalyvauti visos panorėjusios firmos.
Galima manyti, kad sąmata už 119 tūkst. eurų buvo sudaryta jau žinant konkrečią pinigų sumą. Kokia firma būtų rizikavusi pateikti pasiūlymą, kurio įkainiai bemaž dvigubai didesni nei maksimalūs valstybiniai? Žinoma, Savivaldybės administracija gali pareikšti: juk dalyvavo dar dvi bendrovės, siūliusios netgi didesnes kainas. O ar galima atmesti spėjimą, kad būta susitarimo? Ne vien tarp įmonių, bet ir įtakingų politikų bei Savivaldybės administracijos vadovų?
Merą „pavaišino makaronais“
Praėjusią savaitę šia tema kalbėjomės su laikinuoju meru Petru Kuizinu. Jis irgi nutarė pasidomėti stogo reikalais. Meras mums sakė, kad patikslinus stogo plotą, belikę apie 400 kvadratinių metrų. Tokį skaičių jam pateikė Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas. P.Kuizinui vedėjas taip pat pasakęs, kad tą fantastinį skaičių — 598 kvadratinius metrus — Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus darbuotojai paėmę iš investicinio projekto. Investicinį projektą rengė UAB „Generalis“.
P.Kuzinui paaiškinome, kad jam G.Lukauskas melavo. Pirmasis konkursas vien dėl stogo dangos pakeitimo įvyko pavasarį, sutartis pasirašyta gegužės 15 dieną. Antroji sutartis dėl stogo konstrukcijų keitimo pasirašyta rugsėjo 14 dieną. O sutartis dėl investicinio projekto pasirašyta rugsėjo 10 dieną. Taigi gegužės mėnesį jokio investicinio projekto nebuvo ir iš jo stogo ploto sužinoti Savivaldybės administracijos specialistai negalėjo. Beje, Savivaldybės administracijos dokumentas įrodo, kad tą fantastinį skaičių kažkokiu būdu „rado“ patys valdininkai. Vaizdžiai pasakius, skyriaus vedėjas laikinajam merui „kabino makaronus ant ausų“.
Lygiai tą patį G.Lukauskas aiškino ir mums: skaičius paimtas iš investicinio projekto. Vedėjui pateikėme sutarčių sudarymo datas. G.Lukauskas pasimetė ir pasakė, kad reikės aiškintis, kaip tas skaičius atsirado.
„Kalvotajai Žemaitijai“ pradėjus domėtis „auksiniu stogu“, jo plotas kvadratiniais metrais sumažėjo beveik 200 kvadratinių metrų. G.Lukauskas nieko rimto negalėjo pasakyti, kodėl stogo darbų įkainiai beveik dvigubai didesni nei maksimalūs valstybiniai.
Sutartis dėl stogo remonto pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Atsakingas už statybas yra jo pavaduotojas Kęstutis Anglickas.
Apibendrinkime: ką turime? Beveik dviem šimtais kvadratinių metrų mažesnį stogo plotą nei nurodytą sutartyse su „Virdaleka“. Beveik dvigubai didesnius įkainius nei maksimalūs valstybiniai. Deja, tai ne viskas. Sutartyse dar yra įtvirtinta fiksuota kainos kainodara. O ką ji reiškia ir kaip gali pakenkti biudžetui, papasakosime kitame straipsnyje. Beje, dar turime melą, kuris nėra didelė retenybė Savivaldybės administracijos kai kurių valdininkų ir vadovų lūpose.
Nuotraukoje: Gintautas Lukauskas nepabūgo „makaronais pavaišinti“ net laikinąjį merą.