Žadėjo pirkti sodą, o nupjovė obelis

Parduodant nekilnojamąjį turtą reikia sudaryti preliminariąją  pirkimo-pardavimo sutartį, vien paimti užstato neužtenka. Tuo  įsitikino sodo sklypą parduoti nusprendusi telšiškių šeima.

Giedra Akavickienė

Telšių miesto ribose esančioje sodų bendrijoje „Draugystė“ šeima pardavinėjo sodo sklypą su mediniu nameliu įrankiams susidėti. Vieną dieną atsiradus pirkėjams, moteris jų akivaizdoje nuplėšė nuo namelio skelbimą apie parduodamą turtą ir sukirto rankomis.
Pirkimui užtikrinti pirkėjai pardavėjams davė 200 eurų. O kad neprailgtų laikas, kol bus tvarkomi dokumentai sutarčiai sudaryti notaro kontoroje, pirkėjai išprašė leidimą pradėti tvarkytis sodo sklype.
„Na, gerai, jeigu jau sutarėme ir nepersigalvosite, tvarkykitės, kaip tinkami“,— tarė sodo sklypo savininkė.
„Ne ne, mes nepersigalvosime, mums čia labai patinka. Telšiuose gyvena vaikai, turėsime bendrą poilsio vietą“,— suokė pirkėjai, kurie nieko nelaukdami ėmėsi darbo.  
Vyras čiupo pjūklą ir nurėžė tris dešimtis metų skaičiuojančias, gausų  derlių nešančias obelis.
Deja, kaip paaiškėjo, pjaunant medžius, nežinia ar nuo gryno oro, o gal nuo sunkaus darbo išgaravo noras pirkti tai, kas buvo sutarta.
Telefoninis skambutis pardavėją išmušė iš vėžių. „Gerbiamoji, mes su žmona pasitarėme ir nusprendėme nebepirkti jūsų sodo. Gal galėtume atgauti sumokėtus 200 eurų“,— mandagiai paprašė žmogus.
Į priekaištą: „Kam nupjovėte mano obelis?“, persigalvojęs pirkėjas atsakė: „Tai kad mums praėjo noras“.
„Tai dar gerai, kad namelio nenugriovėte“,— beliko džiaugtis pardavėjai. „Žinote, buvo tokia mintis kilusi, tik nespėjome“,— prisipažino sandorį atšaukęs vyriškis.
Skaudžią pamoką gavusi moteris sutiko paviešinti savo anekdotinę istoriją, tikėdamasi, kad jos patirtis pravers kitiems pardavėjams.
„Kol pas notarą nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, verčiau pirkėjams savo valdose neleiskite daryti tvarkos, kad vėliau netektų skaudžiai nusivilti“,— sakė telšiškė.
Sodų bendrijoje „Draugystė“ prasidėjęs sandoris baigėsi nedraugiškai.