Po auksiniu stogu — deimantų vertės malkos
Artėja žiema. Šaltukas kasdien vis labiau paspaudžia. Telšių kunigaikštijos žmoneliai gūžiasi nuo žvarbos. Tiems, kas degtukų dėžutėse gyvena, ramiau — pašildė prancūzas, susimokėjo kaip už šventą karvę ir baigtas kriukis. Ale, kas daryt tiems, kas malkeles iš paskutinių auksinų perka? Valdoviukams nusispjaut.
Prieš Telšių kunigaikštiją užklumpant dėdei Šalčiui, seimelinukai rinkosi posėdin reikalų aptarti. Vienas rimtas reikalas svarstytas ir apie pagalbą auksinais krašto varguoliams, seneliukams ir kitiems dvasios ubagėliams malkeles, angliukus, pjuvenėles perkant.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 88 (9802)