Mokytojai nesijaučia saugūs: gruodžio 8-ąją skelbiamas įspėjamasis streikas
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Telšių rajono susivienijimo susirinkime iškelta opi problema: pedagogai nejaučia finansinio stabilumo, jiems stinga saugumo jausmo, socialinės lygybės. Informuota, jog nuo kitų metų Telšių rajonas taps pilotine savivaldybe, kur bus išbandytas naujasis Klasės krepšelio (KK) modelis. Jis pakeis esamą Mokinio krepšelį. Tai pat paskelbta, jog gruodžio 8 dieną vyks švietimo šakos įspėjamasis dviejų valandų mokytojų streikas.
Donata Kazlauskienė
Pilotinė savivaldybė
Gerosios naujienos susitikime buvo tik tos, kad pasveikintas Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos mokytojas Vilmantas Jankauskas, minintis savo jubiliejų.
Emigracija iš mažųjų miestų į didžiuosius ir kėlimasis gyventi į svečią šalį, prastėjantys mokymosi rezultatai, mažai žadančios ateities perspektyvos švietime ir begalė kitų problemų kamuoja jautrią švietimo bendruomenę.
Saugus mokytojas — saugus vaikas — saugi šeima. Tokia schema vadovaujantis, švietimo atstovai norėtų, kad gerėtų ekonominė situacija Lietuvoje, kiltų pragyvenimo lygis. Nėra papildomų finansinių išteklių — nėra ir saugumo. Vien gerais santykiais ir laime sotus nebūsi. Būtinas finansinis stabilumas.
Kadangi mūsų rajone bus išmėginamas KK modelis, kyla diskusijų, ar jis pasiteisins, ar bus galimybė įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus. Jei pasiteisintų KK modelis, suma būtų skiriama klasės ugdymo reikmėms ir tai padėtų išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui klasėse. Dabar galiojantis Mokinio krepšelio modelis, pedagogų atstovų teigimu, žalingas, mat, išėjus vienam mokiniui, per mėnesį netenkama 980 eurų. Klasės krepšelio modelio eksperimentui bus skirta 3,75 mln. eurų.
Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistė Gintarė Abromavičienė pristatė finansinę situaciją. Anot jos, šiemet svarbu užtikrinti visoms švietimo įstaigoms 70 proc. algų išsimokėjimą gruodį ir likusią sumą paskirstyti kam labiausiai reikia. „Atlikus vienuolikos mėnesių analizę, parengtas priimtiniausias variantas ir socialiai teisingas. Per šiuos mokslo metus sumažėjo 170 vaikų. Įstaigos taupė įvairiais būdais, taupiausioms pavyks išsimokėti algas 100 proc. Praėjusiais metais 11 įstaigų, kurios taupė, metus baigė be kreditorinių įsiskolinimų. Tikimasi, kad šiemet jų bus 14, o gal ir daugiau. Prognozuoti metų baigtį kol kas sudėtinga, nes kas mėnesį atliekama analizė rodo vis kitus rezultatus“,— sakė G.Abromavičienė.
Lapkričio 1 dieną švietimo įstaigų skola siekia 80,8 tūkst. eurų, o mėnuo baigėsi su 70,3 tūkst. eurų skola.
Taupieji — kvailiai?
Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos mokytoja Lina Dijokienė replikavo: „Akivaizdu, kad labiausiai pasisekė netaupiusiems. Ar tu taupei, ar nesitaupei, 70 proc. gauna visi. Jei taupei, verteisi per galvą ir buvai geras — gausi 84 proc. Taupieji liko kvailio vietoje“. Į pedagogės pastabą atsakymą turėjo Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė: „Mes atsižvelgiame į tuos, kurie taupo. Kaip tik dėl to jau antri metai siūlome kelis Mokinio krepšelio perskirstymo variantus. Tam sudaryta darbo grupė, kuri ir šiemet priėmė, mano nuomone, teisingiausią išeitį. Tie, kurie labiau taupė, perskirstant lėšas, gavo šiek tiek didesnę jų dalį. Paties finansavimo principo pakeisti negalime. Tiek, kiek galėjome, tiek ir padarėme. Toliau žiūrėsime. Esame pasirengę išbandyti naują finansavimo metodiką, dalyvaujame eksperimente. Tam reikalingos papildomos lėšos. Jei eksperimentas pasiteisins, vadinasi, pastangos neveltui.“
Susitikime dalyvavęs LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas tvirtino, kad tik profesinių sąjungų dėka atsirado papildomos lėšos švietimui. „Šiuo metu esame įtemptuose santykiuose su Vyriausybe. Nutraukiamos derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties ir susitarimų bei įsipareigojimų nevykdymo“,— atkreipė dėmesį pedagogų atstovas. Jam antrino LŠĮPS Telšių susivienijimo pirmininkė Z.Jesinienė: „Tai opi problema. Atseikėjama nevienoda pyrago dalis. Darbas vienodas, tačiau atlyginimai skirtingi. Gal pasirodys kažkam, kad mes per daug norim?“
D.Mažeikienė tvirtino pritarianti ir palaikanti švietimo bendruomenės gynėjus dėl keliamų reikalavimų. „Ypač pritariu reikalavimams dėl ikimokyklinių įstaigų, kad darbo užmokestis jiems didėtų. Palaikau ilgalaikę algų kėlimo programą. Man nepatinka visokie „proginiai“ sprendimai, atsirandantys prieš rinkimus ar panašiai. Jie turi būti ilgalaikiai“,— atkreipė dėmesį skyriaus vedėja. Anot jos, būtinas aiškumas bent 5-10 metų į priekį. D.Mažeikienės nuomone, streikas demokratinėje valstybėje — normalus dalykas. E.Jesinas kvietė tokią poziciją perduoti ir mokyklų vadovams.
Netikslingi finansavimo šaltiniai
D.Mažeikienė sakė mananti, jog geresniam švietimo finansavimui galimybių būtų, jei lėšos būtų naudojamos tikslingiau. „Pažiūrėkite, koks platus aukštųjų mokyklų tinklas. Ar mums tokio reikia? Taip pat labai abejotinas milijoninių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo naudingumas. Ar šitiek reikia vadinamųjų „minkštųjų“ projektų? Ar šitiek reikia leidinių su besikartojančiu vertimų turiniu?“— nutęsė mintį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja.
E.Jesinas pritarė šiai minčiai ir atvirai prakalbo: „Vyriausybė žino, kad tai „pinigų plovimas“. Pasakyti pasako, bet vis tiek nieko nedaro“.
Kol kas su vadžia dėl procedūrinių streiko veiksmų švietimo darbuotojų atstovai derybų neveda. Jos bus atnaujintos tuo atveju, jei vyriausybė pozityviai pakeis požiūrį į švietimo problemas. „Problema rimta, nes Vyriausybė nesilaiko savo pažadų. Užmiršta, kad reformoms reikalingas finansavimas“,— nuogąstavo E.Jesinas.
Pedagogų nuomone, negalima jaustis ir saugiam, ir užtikrintam, jei viskam skiriamas finansavimas, tačiau švietimui — ne. „Pagrindiniu smuikui, priimant sprendimus, groja ne premjeras Algirdas Butkevičius, o finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis neieško kompromisų, yra patalogiškai nusiteikęs švietimo atžvilgiu. Švietimo sistemai administruoti skirta apie 600 mln. eurų. Dėl to prie Švietimo ir mokslo ministerijos dygsta įstaigos-„siurbikės“. Į pateiktus manifesto reikalavimus atsakymas gautas vienas — valstybė neturi finansavimo išteklių. Kai toks valdžios atsakymas, kaip tuomet galima jaustis saugiai?“— apmaudą liejo E.Jesinas.
Pasak pedagogų atstovo, Estijoje švietimui stiprinti skiriami 7 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). E.Jesino nuomone, laikantis ES Komisijos ir UNESCO rekomendacijų bei Valstybinės švietimo strategijos nuostatų, Lietuvai turi būti skiriami 6 proc. švietimui nuo BVP. Taip pat turėjo būti panaikinta minimali koeficientų riba, 2016 m. visiškai atsisakant ydingo darbo užmokesčio koeficientų „žirklių“ principo. Siekiama, kad Mokinio krepšelis padidėtų nuo 980 iki 1049 eurų, iš dalies kompensuojant darbo užmokesčio sumažinimą nuo 2009 m. „Keliant algą teisėjams, valstybės tarnautojams, jokių svarstymų nebuvo, o štai pedagogams to padaryti neįmanoma“,— niršo E.Jesinas.
Praradę saugumo jausmą ir jausdami valdžios nepagarbą, pedagogai skelbia švietimo šakos įspėjamąjį dviejų valandų streiką. „Toks streikas pirmasis Lietuvoje. Tai nacionalinis streikas švietimo srityje“,— tvirtino švietimo darbuotojų atstovas. Jei valdžia neišgirs mokytojų balso, vėliau bus paskelbtas 3 dienų streikas, o neišgirdus viešai deklaruojamo nepasitenkinimo, kitų metų kovo mėnesį vyks neterminuotas streikas.
Nuotraukoje: Su valdžia susitikę Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai kalbėjo apie 2015 metų baigtį ir diskutavo, kaip galėtų pagerinti švietimo situaciją.