Bendruomenės pastangomis Kaunatava išliko saugi vieta gyventi, dirbti ir ilsėtis
Kaunatava nuo seno puoselėja aplinkosauginę veiklą, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, prasmingą laisvalaikio leidimą. Tos veiklos pradininkai Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialas ir nepailstanti Vilija Jocienė, daugiau nei dešimtmetį organizuojanti poetinio žodžio ir muzikos šventę „Poezija sodų žydėjime“, Kaunatavos pagrindinė mokykla ir direktorius Kazimieras Vilimavičius, ne vienerius metus už aplinkosauginę veiklą pelnė Žaliąją vėliavą. Prasmingų darbų tradicijas tęsia ne vieną dešimtmetį veikiantis moterų klubas „Marijonos“ bei kitos visuomeninės organizacijos. Ne tik šalyje, bet ir už jos ribų žinomas Remigijaus ir Virginijos Gailių sodininkystės ir augalininkystės ūkis — vienas iš biodinaminės žemdirbystės Lietuvoje pradininkų. Kaunatavą drožiniais puošia medžio meistras Vygandas Šiuša.Jei ne prieš dešimtmetį įsisteigusi Kaunatavos kaimo bendruomenė, tai visa dešimtmečius puoselėta veikla būtų netekusi prasmės, kaip liaudyje sakoma, būtų nuėjusi šuniui ant uodegos.Planuota pačiame miestelio centre, buvusių mechaninių dirbtuvių viename iš pastatų, kurį įsigijo nevietinis verslininkas, įkurdinti plastiko perdirbimo įmonę. Ji veiklą planavo pradėti jau šių metų pabaigoje.
Danutė Jackutė
Įsteigta bendruomenė
Šiemet savo veiklos dešimtmetį atšventė Kaunatavos kaimo bendruomenė. Jos steigėjai Sigitas Kazimieras Augustinavičius, Ilona Danielienė, Vilija Jocienė, Adolfas Savickas ir Nijolė Vitkevičienė, išrinkta pirmininke, tuomet nė nemanė, kokie darbai jų laukia ir ką teks nuveikti kaunataviškių saugiam gyvenimui po savu stogu.
Per dešimtmetį keitėsi ir bendruomenės pirmininkai. N.Vitkevičienė bendruomenei vadovavo daugiau nei trejus metus. Jai išsikėlus kitur gyventi, 2008 metų pabaigoje per visuotinį susirinkimą bendruomenės pirmininke išrinkta Rima Butikienė, kuri po septynerių metų šiemet kovo mėnesį bendruomenės vairą perdavė Remigijui Gailiui.
Dešimtmečio darbai
Apie Kaunatavos bendruomenės nuveiktus per dešimtmetį darbus ne kartą rašėme „Kalvotojoje Žemaitijoje“. Tai įrengti klebonijos-bendruomenės namai, baigta remontuoti pirtis ir patalpos prie jos, vaikų žaidimų aikštelė, sutvarkyta daugiau kaip 300 metų senumo bajorų Kaunackių kripta kapinėse, šventoriuje trinkelėmis išklotas takas nuo vartų iki bažnyčios, apšviestos Vainočių kaimo gatvės, pastatyta obuolio skulptūra ir medinis kryžius. Bendruomenės pasididžiavimas — šiemet įrengta Amatų klėtelė, nupirkta įranga, kur kaunataviškiai gali virti obuolienes, obuolių sūrius, džiovinti vaisius, uogas, vaistažoles, be to, čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems. Prie amatų kiemelio jau veikia lauko bibliotekėlė, beje, pirmoji mūsų rajone ir ateityje ketinama įsteigti savojo kaimo etnografinį muziejų. Darbus vardyti būtų galima ir toliau. Svarbiausia tai, kad per tuos metus labai pasikeitė ir pati Kaunatava — ji tapo patrauklia ir saugia vieta gyventi, ilsėtis, dirbti. Čia daugelis noriai tvarkosi aplinką, rūpinasi vienas kito saugumu, nuoširdžiai bendrauja.
Surengė piketą
Šiemet sausio pradžioje Kaunatavą supurtė netikėta žinia, kad miestelyje planuojama statyti naują plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) įmonę. Ji turėjo įsikurti 200-300 kvadratinių metrų teritorijoje. Nors aplinkosaugos specialistai ramino, kad neigiamo poveikio aplinkai toks statinys nedarys, kaunataviškiai nerimavo. Tuometė kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Butikienė ir sodininkystės ūkio savininkas Remigijus Gailis organizavo įvairius renginius — susitikimus su Savivaldybės vadovais, Seimo nariu Valentinu Bukausku, surengė piketą ir gynė kaimą nuo svetimkūnio invazijos.
Plakatais ir ugningomis kalbomis, akcenduodami, kad tuo piketu siekia atkreipti verslininko dėmesį į tai, kad jie nori gyventi tvarkingame miestelyje, kvėpuoti švariu oru, gerti neužterštą vandenį, grožėtis gamta, džiaugtis savo atžalomis, kurie nepaliks gimtinės. Netgi vieningai padainavo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Apgynė kaimą
Kaunatavos bendruomenės pirmininkė ir nariai įsitikinę, kad tokiam verslui nėra jokios perspektyvos, tad ragino verslininką įmonę statyti kur nors laukuose, o ne miestelyje. Žmonės piktinosi, kad verslininkas neteisingai elgėsi, nes, prieš pradėdamas verslą, privalėjo susitikti su žmonėmis, netgi su kiekvienu šalia gyvenančiu kaunataviškiu pasitarti dėl vandentiekio, kanalizacijos ar kitų būsimų darbų.
R.Butikienė netgi įžvelgė suktybę tame versle, nes ES ieško alternatyvų, bandys plastmasės pakuotę pakeisti kitomis medžiagomis ir 2020 metais gali jų iš viso nelikti.
Džiugu, kad bendruomenės pastangos davė vaisius, susitelkę kaunataviškiai nugalėjo, nes jie teisėtai gynė savo kaimo, jo gyventojų, vietinių, jau daugelį metų dirbančių verslininkų ir ūkininkų interesus. Tik bendruomenės susiklausymo dėka Kaunatavoje įsivyravo saugus ramus gyvenimas ir šiandien žmonės dirba įprastus jiems darbus, laukdami gražiausių, prasmingiausių metų švenčių.
Nuotraukoje: Kaunataviškiai piketu apgynė saugų gyvenimą savame kaime.