Saugi visuomenė — pilietiška visuomenė

Finansinio saugumo akibrokštas: kylant kainoms, skriaudžiami vargingiausi

Su euro valiuta jau gyvename beveik metus. Per tą laiką daugelio prekių, ypač paslaugų kainos, ženkliai šoktelėjo aukštyn. Rugsėjo mėnesį Telšių rajono savivaldybės taryba vienbalsiai patvirtino 2015 m. sausio 29 d. sprendimo pakeitimą „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo kompensacijos suma už kietąjį kurą. Natūralus klausimas: ar įmanoma jaustis saugiai ir finansiškai užtikrintai, kai, kylant prekių ir paslaugų kainoms, mažėja parama?

Donata Kazlauskienė

„Atėmė“ nemenką sumą
Saugumas ir socialinė apsauga bus prioritetinės Lietuvos 2016 metų sritys.
Lietuvoje bus siekiama padidinti pensijas, minimalų darbo užmokestį ir neapmokestinamas pajamas, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir išlaidas saugumui. Apie tai, kad bus skatinama didinti paramos kompensavimą, neužsimenama nė žodeliu. „Kalvotosios Žemaitijos“ redakciją pasiekė pasipiktinusios skaitytojos laiškas, kad šiemet, skaičiuojant kompensacijas būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, kai naudojamas kietasis kuras, taikoma žemesnė kuro kaina nei buvo pernai. „Kodėl šiais metais kompensacija už kūrenimą malkomis mažas pajamas turintiems asmenims sumažėjo? Pavyzdžiui, mano tėvukui, lyginant su pernai 5 mėnesiais, o šiemet 6 mėnesiais — NET 207 litais, o tai yra beveik 60 eurų. Paskambinau į Telšių rajono savivaldybės Socialinės rūpybos ir paramos skyrių pavaduotojai Dainorai Gedmintienei, tai ji man ir sako, kad sumažėjo malkų kaina, dėl to esą Savivaldybės taryba patvirtino 29,2 euro už kubinį metrą. Paskambinau į Plungę pavaduotojai, tai ten — 35 eurai už tokį pat kubinį metrą. Juk ta pati Telšių miškų urėdija perdavė duomenis. Kodėl plungiškiai rajono deputatai labiau rūpinasi savo žmonių gerove, o telšiškiai atiminėja paskutinį kąsnį iš pensininko“?— laiške rašė telšiškė Alina.
Moteris pastebėjo, kad esą malkos negalėjo tiek atpigti. „Pati perku — žinau. Iš pensininko tiek atimti yra dideli pinigai“,— tvirtino ji. Pasipiktinusi Tarybos sprendimu, Alina negailėjo karčių žodžių: „Tiek pinigų atėmė nuo nuskriaustų pensininkų… D.Gedmintienei taip ir pasakiau: „Matyt, Jūs norėtumėte, kad tie pensininkai greičiau numirtų, kad tik Jums nereikėtų mokėti“. Aš to reikalo taip nepaliksiu“.

Kiti rajonai dosnesni
Rugsėjo mėnesį Taryba patvirtino tokias taikomas vidutines kietojo kuro kainas: malkų — 29,2 euro už kubinį metrą, akmens anglių — 148,75 euro už toną, durpių briketų — 87,5 euro už toną, medienos pjuvenų briketų — 116,5 euro už toną. Pernai Telšių rajone nebuvo nė vieno gyventojo, prašančio skirti kompensaciją už kitokį kietąjį kurą, išskyrus malkas.
Pasiteirauta kitų rajonų savivaldybių, kokios taikomos kompensacijos už kietąjį kurą mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
„Plungės rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi kietojo kuro kainas: mišrių malkų — 35 eurai už kietmetrį, akmens anglių — 174 eurai už toną, pjuvenų briketų — 139 eurai už toną. Kainos nustatytos atsižvelgiant į šiomis kuro rūšimis prekiaujančių 2-3 įstaigų vidutines kainas, tarp jų ir Valstybinės įmonės (VĮ) Telšių miškų urėdijos mišrių malkų nustatytas kainas. Kompensacija gyventojams apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis“,— žurnalistus informavo Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Andrulaitienė informavo, kad kaina nustatyta atsižvelgiant į VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo įsakymą. „Nustatyta malkų kaina (neįskaitant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) — 26,65 euro už kubinį metrą kompensacijoms skaičiuoti, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamos malkos. Nustatyta tik malkų kaina, kadangi poreikio kitam kurui nebuvo“,— sakė R.Andrulaitienė. Pridėjus PVM, mažeikiškiams suskaičiuojama 32,25 euro už kubinį metrą kompensacija perkamoms malkoms būstui šildyti.

Už malkas kompensuoja, už paruošimą — nebe
Apie situaciją pasiteirauta ir D.Gedmintienės. „Kainas nustato VĮ Telšių miškų urėdija. Yra trys malkų kaitrumo kategorijos, skiriasi ir kaina. Kadangi įprastai gyventojai naudoja mišrias malkas, tris skirtingas sumas sudėjus, gaunamas kainos vidurkis, pagal kurį nustatoma kompensacijos kaina“,— pradėjo aiškinti pašnekovė.
Telšių miškų urėdija prekiauja tik 2,5 metrų rąsteliais, tad juos dar tektų susipjaustyti ir sukapoti. Grynos medienos kubinis metras su pristatymu I kaitrumo grupės yra 31,21 euro, II grupės — 29,4 euro, III grupės — 27,58 euro. Pagal gaunamą vidurkį (29,4 euro). Rąstelius dar reikia supjaustyti malkomis ir sukapoti. Tai jau nebekompensuojama.

Imsis iniciatyvos
Dėl esamos padėties paklausta Tarybos narės Laimos Jurytės-Zakarauskienės nuomonės. „Į mane kreipėsi žmonės ir skundėsi, kad yra labai sumažėjusi malkų kompensacijos kaina. Atsižvelgus į situaciją, šiuo metu nieko geriau negali būti. Sužinojau, kad kaina Telšių miškų urėdijoje keičiasi kas pusę metų. Būtų tikslinga keisti ir Savivaldybės tarybos sprendimus dažniau. Ypatingai tada, kai kaina didėja arba mažėja. Šiai dienai Savivaldybės tarybos patvirtinta malkų kaina yra normali, kaitrumo grupė kainai įtakos nedaro. Išanalizavau malkų kainos pokytį nuo 2007 iki 2015 metų. Šildymo tema gyventojams skausminga, tačiau pagal šios dienos rinkos kainą, sprendimas yra teisingas. Svarbiausia yra tai, už kiek žmonės gauna nusipirkti malkų. Domėjausi ir išsiaiškinau, kad ji praktiškai nesiskiria nuo to, ką patvirtino Savivaldybės taryba“,— sakė politikė.
Kaip jau minėta, nustatyto kuro kaina yra rąsteliais. Jų iškart į krosnį neįdėsi, o kaladėmis ir skaldytų malkų kaina aukštesnė. Kai kurie pardavėjai nurodo iki 40 eurų. Vadinasi, kompensacija per maža. „Jei žmonėms reikia dar susiskaldyti ir susipjaustyti malkas, jiems tenka mokėti brangiau. Jei žiūrėtume į patį sprendimą, kainos visada buvo nustatomos remiantis Telšių miškų urėdijos duomenimis, o jų nustatyta kaina yra rąstelių. Vis dėlto Socialinės paramos rūpybos skyrius galėtų atsižvelgti į tai ir kažkaip padėti, jei žmogus pats negali susikapoti malkų (yra senyvo amžiaus, neįgalus ar panašiai), o paslaugų kaina ženkliai didesnė. Galėtų pagalvoti apie naują tvarką, kaip padėti žmonėms pasiruošti malkas žiemai netapatinant su kuro kainos nustatymu“,— pastebėjo L.Jurytė-Zakarauskienė.
Esminis skirtumas, anot L.Jurytės-Zakarauskienės, yra tas, kad nukenčia malkomis namus apsišildantys gyventojai. Problema yra ne tai, kokią kompensaciją piliečiai gauna, bet tai, kiek jie dar papildomai išleidžia, kad galėtų naudoti jau paruoštas malkas. „Stebina tai, kad anksčiau niekas neįžvelgė problemos. Žmonės, kurie gyvena butuose ir gauna kompensacijas už šildymą, nebeturi niekuo rūpintis, o štai kietuoju kuru besikūrenantys piliečiai dar turi pirkti malkų supjaustymo ir kapojimo paslaugas. Dėl to išauga kaina. Pati asmeniškai imsiuosi iniciatyvos šiam klausimui išspręsti ir kreipsiuosi į Telšių rajono savivaldybę“,— žadėjo Tarybos narė.

Į kainų kilimą neatsižvelgiama
D.Gedmintienės pasiteirauta, kaip gali būti, kad informaciją apie malkų kainą VĮ Telšių miškų urėdija teikia tiek Telšių rajono, tiek Plungės rajono savivaldybėms, tačiau šiuokart plungiškiai savo kraštiečiams dosnesni. „Plungės rajone ir pernai buvo 120 litų (šiemet — 35 eurai), o mūsų pernai — 133 litai (šiemet — 29,20 eurai). Mūsų visada buvo daugiau, o šiemet gavosi mažiau. Nežinau, kodėl taip yra, kad Telšiuose ir Plungėje skiriasi kainos, tačiau aš turiu pažymą iš VĮ Telšių miškų urėdijos. O ką jie gavo iš Miškų urėdijos, aš nežinau. Gal jie šiemet nekeitė kainos? Gal jie pernykštę taikė? Gal yra kitokie taikymo metodai negu pas mus? Negaliu į tai atsakyti. Tarybos sprendime numatyta taikyti vidutinę kainą nuo 2012 metų“,— aiškino Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja. Gyventojai, kuriems yra skirta kompensacija už kietąjį kurą, 20 proc. nuo sumos susimoka patys. „Yra atsižvelgiama į turimą šildomą plotą, yra nustatytas maksimalus 50 kv.m plotas vienam gyventojui. Galima gyventi ir 100 kv.m būste, bet daugiau kaip 50 kv.m niekas nekompensuos. Jei gyventojas turi 36 ar 37 kv.m gyvenamo ploto, jam tiek ir kompensuojama. Kompensavimo normatyvas nustatytas valstybiniu lygmeniu“,— aiškino D.Gedmintienė.
Valstybės tarnautojos paklausta, ar nėra atsižvelgiama į tai, kad, įvedus eurą, kai kurių prekių ir paslaugų kainos pakilo. „Į tą kriterijų nėra žiūrima. Vertinama tik pažyma iš Telšių miškų urėdijos, nustatoma vidutinė, o ne pirmos malkų kaitrumo grupės kaina. Čia yra šildymo, ne maisto kainos kompensacija“,— pastebėjo pašnekovė.
Į kompensaciją už kietąjį kurą pretenduoti gali visi mažas pajamas gaunantys Telšių miesto ir rajono gyventojai. „Tai yra ne tik pajamos, bet ir turtas. Pavyzdžiui, yra pensininkų, gyvenančių nuosavuose namuose. Jie kompensacijos negauna, nes pastarųjų turtas viršija valstybės nustatytus normatyvus. Kad gautų kompensaciją, žmogus gali būti ir dirbantis, tačiau jo pajamos turi atitikti įstatymo sąlygas. Nebūtinai pensininkas ar neįgalus“,— tvirtino valdininkė.