Saugi visuomenė — pilietiška visuomenė

Skandalingą istoriją lydi užteršto sklypo „prakeiksmas“

„LIDL“ kompanijos prekybos centro statyba Luokės gatvėje įstrigo. Skandalinga viso šio reikalo pradžia tapo tarsi užkeikimu, keliančiu naujas problemas. Sykiu ši istorija primena, kiek neracionaliai gali būti naudojami valdiški ištekliai, pusvelčiui parduodamas turtas, taip sukuriant prielaidas ekonomiškai silpnėti rajonui ir stiprėti socialiniam gyventojų bei finansiniam pačios Savivaldybės nesaugumui.

Alvydas Ivoncius

Vietos veikėjai susitvarkė reikalus
Primename, kad 2013 metų vasario ir kovo mėnesio sprendimais Savivaldybės taryba leido parduoti jai priklausančios UAB „Telšių autobusų parkas“ nekilnojamąjį turtą Luokės gatvėje: kiemo aikšteles, dirbtuves, plovyklą, degalinę, angarą.
Turtas buvo parduotas telšiškiui verslininkui kaip neva bendraturčiui. „Kalvotoji Žemaitija“ nustatė, kad verslininkas buvo tik dalies „Telšių autobusų parkui“ priklausančio turto bendraturtis. Vadinasi, didžiąją turto dalį buvo galima parduoti aukcione. Deja, Savivaldybės vadovai ir valdantieji politikai nesistengė, kad iš parduodamo turto rajonui būtų kuo daugiau naudos. Verslininkas savo ir iš „Telšių autobusų parko“ įsigytą dalį pardavė UAB „LIDL“. Tačiau, mūsų žiniomis, telšiškis verslininkas liko sklypo nuomininku. Jis su Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriumi sudarė sutartį dėl sklypo nuomos netgi 50 metų. Taigi sklypą turėjo pernuomoti prekybos kompanijai.
Benamiu likęs „Telšių autobusų parkas“ išsikraustė į Savivaldybės tarybos nario Zenono Mockaus įmonės pastatą Mažeikių gatvėje, kur anksčiau buvo cheminių trąšų sandėlis.
„LIDL“ sparčiai pradėjo statybas. Netrukus paaiškėjo, kad siauras sklypas šalia Luokės gatvės parduodamas aukcione. Jame sklypą įsigijo UAB „Versuva“. Tuomet Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius atsisakė pasirašyti sklypo pardavimo sutartį ir paskelbė esą aukcionas negaliojantis. Už sklypą valstybė būtų gavusi apie 600 tūkst. litų. Įdomu tai, kad šio sklypo aukciono istorijoje veikė „Telšių autobusų parko“ turto pardavimo istorijoje pagarsėję asmenys: „Telšių autobusų parko“ turtą įsigijęs verslininkas bei Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Po ilgo teismų maratono Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką: pripažino aukciono panaikinimą teisėtu. Ir valstybė neteko apie 600 tūkst. litų.
Keista, bet „LIDL“ ginčytame, bandytame aukcione parduoti sklype dar iki galutinio teismo sprendimo kuo ramiausiai įrenginėjo automobilių aikštelę, nors toje teritorijoje nieko nebuvo galima daryti.
Apie tai ne kartą rašėme. Visoje šioje istorijoje tarsi kyšo suinteresuotų asmenų noras pasidaryti gerą biznį.

Būtina išvalyti gruntą
Kaip sakoma, kaip pasiklosi — taip išmiegosi. Paiškėjo, kad ta teritorija, kur anksčiau būta transporto įmonės, užteršta. Ypač degalų rezervuarų vieta. Jei vietos veikėjams sklandžiai sekėsi tvarkyti reikalus taip, kad kuo daugiau naudos turėtų ne rajonas, jo žmonės, o vien keli verslininkai, tai užteršto sklypo atveju jie įklimpo. Gali būti, nepavyko Aplinkos apsaugos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros paveikti taip, kad šių institucijų darbuotojai užmerktų akis ir nepastebėtų, jog prekybos centro aikštelės bus užterštoje zonoje.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas „Kalvotajai Žemaitijai“ pranešė: dar 2012 metais Lietuvos geologijos tarnyba nustatė, kad buvusi „Telšių autobusų parko“ degalinės teritorija, o tiksliau gruntas pusės hektaro plote (apie 3200 kubinių metrų) yra užterštas naftos produktais ir jį būtina išvalyti.
2013 metais UAB „LIDL“ buvo išduotas statybos leidimas. 2014 metais UAB „Fugro Baltic“ pateikė minimos teritorijos detalaus ekogeologinio tyrimo ir sanavimo (tvarkymo) planą, kuriam pritarė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal šį planą visas užterštas gruntas turi būti išvežtas ir išvalytas iki statybos darbų pabaigos. Užteršto grunto tvarkymo darbus vykdė UAB „Ūrus ir Ko“, o vėliau „ASAS GROUP, LLC“.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas vykdo patikrinimus. Nuo 2014 metų liepos mėnesio atlikti 6 patikrinimai ir teikti 4 privalomi nurodymai teritorijai sutvarkyti.
Pasak Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, kol kas darbai dar nebaigti ir grunto sutvarkymo aktai nepateikti.
Taigi principinga Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija neleido palikti užteršto, žmonių sveikatai bei gamtai pavojų keliančio grunto.

Tykojo valdiškų pinigų
Dėl užteršto sklypo, kuriame statomas prekybos centras ir bus įrengtos automobilių aikštelės, sukruto keli rajono verslininkai ir net Savivaldybės įtakingi politikai. Mūsų žiniomis, šiais metais jie net buvo nuvykę pas aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką pasiteirauti, ar yra galimybių grunto išvežimą ir išvalymą finansuoti iš kurios nors programos. Tačiau ministras pareikalavo konkretesnių duomenų: sklypo planų, nuomos dokumentų ir panašiai. Beje, sklypą valdžia išnuomojo tam pačiam verslininkui, kuriam buvo parduotas „Telšių autobusų parko“ nekilnojamasis turtas. Kai buvo pareikalauta duomenų ir dokumentų, „užsakovai“ pas ministrą K.Trečioką antrą kartą nebeatvyko. Beje, buvo pateikta ir preliminari grunto išvalymo suma — apie 250 tūkst. eurų. Turėkime omenyje, kad gruntą dar reikia išvežti, o tai vėl įspūdingos išlaidos. Į išraustą vietą reikia privežti kito grunto — vėlgi brangiai kainuoja.

Utenoje valdžia protingesnė
Neseniai šalies žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad UAB „LIDL Lietuva“ pasirašė sutartį su Utenos autobusų parku dėl senojo autobusų stoties pastato pirkimo-pardavimo ir 1 hektaro šalia esančio žemės sklypo nuomos. Ganėtinai panaši situacija į susiklosčiusią Telšiuose 2013 metais. Tačiau rezultatai visiškai skirtingi. Už parduotą senąją stotį uteniškiai galės pasistatyti naują 400 kvadratinių metrų pastatą. O kas nutiko Telšiuose? Savivaldybei priklausantis  „Telšių autobusų parkas“, nekilnojamąjį turtą Luokės gatvėje parduodamas vietiniam verslininkui, gavo 710 tūkst. litų. Pastarasis  savo dalį su kur kas didesne iš „Telšių autobusų parko“ įsigyta turto dalimi perpardavė UAB „LIDL“ už 2 mln. 571 tūkst. litų. „Telšių autobusų parkas“ greitai „suvalgė“ gautus pinigus: juk reikėjo sumokėti per milijoną litų kainavusio turistinio autobuso likutinę vertę. Be savo gamybinės bazės likęs „Telšių autobusų parkas“ išsinuomojo patalpas ir teritoriją iš Savivaldybės tarybos nario Zenono Mockaus įmonės.
Telšiai turi gerą autobusų stoties pastatą. Priminsime, kad jis pastatytas ne už valdiškus pinigus. Prekybos centrui pastatą Plungės gatvėje stačiusi UAB „Progresyvus verslas“ už nedidelį sklypą sutiko pastatyti naują autobusų stotį. Tiesa, tuomet rajonui vadovavo kiti politikai.

Žmonės dirba buvusiame trąšų sandėlyje
Minėjome, kad „Telšių autobusų parkas“ įsikūrė buvusiame trąšų sandėlyje. Jis statytas dar sovietmečiu ir buvo skirtas cheminėms trąšoms laikyti.
Ne kartą rašėme apie įtartinas aplinkybes, kai buvo rengiamas „Telšių autobusų parkui“ reikalingo kito pastato ir teritorijos nuomos konkursas. Jo sąlygos labai priminė projektavimo užduotį architektams. Pagal tokias sąlygas Telšiuose nė nebuvo tinkamų pastatų ir teritorijos. Tačiau tuo metu Z.Mockaus įmonė įrenginėjo buvusį trąšų sandėlį Mažeikių gatvėje. Ir, negi sutapimas, šis pastatas galiausiai atitiko konkurso medžiagoje išvardintas sąlygas.
Keisčiausia, kad „Telšių autobusų parko“ vadovai ir Telšių rajono savivaldybės vadai kuo puikiausiai žinojo, kas dešimtmečiais buvo laikoma tame pastate. Paklausėme Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos pirmininko K.Gusarovo, ar Z.Mockaus įmonė pateikė dokumentus, įrodančius kad dirbti tame pastate nebus kenksminga. Pasirodo, tokių dokumentų nė nereikalauta.
Beje, kai kurie „Telšių autobusų parko“ darbuotojai mums guodėsi, kad pastate, dažniausiai šiltomis ir lietingomis dienomis, dvokia cheminėmis trąšomis.
Ne tik pastato, bet ir aplinkinės teritorijos gruntas per dešimtmečius galėjo būti užterštas cheminėmis medžiagomis. Visgi Telšių rajono savivaldybės vadovams tai nerimo nekėlė. Juk jie nereikalavo ištirti gruntą, nustatyti, ar sąlygos nebus kenksmingos žmonėms dirbti.

Nuotraukoje: „Telšių autobusų parko“ žmonės dabar dirba pastate, kuriame anksčiau buvo cheminių trąšų sandėlis. Rajono valdžia nereikalavo pagrįsti, ar šis pastatas nekelia pavojaus žmonių sveikatai.