Šių metų rudenį tarp AB „Žemaitijos pieno“ ir geležinkelio Telšiuose pradėjo kilti UAB „Escolit“ farmacijos produktų kūrimo ir gamybos laboratorijos pastatas. Atrodė, kad pagaliau Telšiuose atsiras dar viena gamybos įmonė, ir ne bet kokia: moderni, naudojanti aukštas technologijas. Ir štai visai neseniai suręstas laboratorijos metalinis karkasas… pradingo. Kas nutiko?
Alvydas Ivoncius
Interesų konfliktas stabdė investiciją
UAB „Escolit“ įsteigta ukrainiečių iniciatyva, nusprendusių investuoti Lietuvoje. Telšiai pasirinkti todėl, kad su būsimaisiais investuotojais ryšius palaikė tuometė Viešosios įstaigos „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ direktorė Virginija Jasevičienė. Vaistų gamybos laboratorijai pastatyti tikėtasi gauti Europos Sąjungos paramą. V.Jasevičienė tapo naujai įsteigtos bendrovės akcininke. Tai sukėlė susidomėjimą ir netgi tyrimą. Valstybinė tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad V.Jasevičienė supainiojo privačius ir viešuosius interesus. Ji tuo pat metu buvo ir Telšių apskrities verslo inkubatoriaus, ir „Escolit“ direktorė. O „Escolit“ iš Telšių apskrities verslo inkubatoriaus nuomojosi patalpas. Buvo netgi imtasi veiksmų sustabdyti vaistų laboratorijos statybai Europos Sąjungos paramos skyrimą. Tačiau Lietuvos verslo paramos agentūra nustatė: viešų ir privačių interesų konfliktas neturėjo įtakos Europos Sąjungos paramą panaudoti neskaidriai. Visgi Lietuvos verslo paramos agentūra kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti sudarytą sutartį dėl ES paramos skyrimo minėtai bendrovei, kadangi buvo pažeistos teisės normos, visų pirmiausia interesų konflikto aspektu. Tačiau Telšių apylinkės teismas nemanė, kad ši aplinkybė svari ir ieškinį atmetė.
Išsinuomojo sklypus
Kol vyko teismo procesas, laboratorijos nebuvo galima statyti. Laboratorijai buvo numatyta 14 mln. 386 tūkst. litų Europos Sąjungos paramos, o iš viso ji turėjo kainuoti per 20 mln. 500 tūkst. litų. Spaudoje skelbta, kad laboratorijoje būtų kuriami vaistai nuo tuberkuliozės ir eksportuojami į Ukrainą, NVS šalis. Skaičiuota, kad Ukrainoje tuberkuliozei gydyti skirtų preparatų rinka sudaro apie 60 mln. Lt, o „Escolit“ galėtų užimti mažiausiai ketvirtadalį šios rinkos. Eksportas galėjo sudaryti apie 20 mln. Lt per metus. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius dėl sklypų, kuriuose įsikurs įmonė, paskelbė aukcionus, dalyvavo vien tik „Escolit“. Už vieną 4 hektarų sklypą bendrovė turėjo mokėti 18 tūkst. 206 litų, o už 5 hektarų sklypą — 23 tūkst. litų metinius mokesčius.
Aukštų technologijų įmonė
2013 metais Šiaulių aplinkos apsaugos agentūra dėl planuojamos įmonės parengė atrankos išvadą, kurioje aprašyta būsima veikla: „Numatoma statyti farmacijos produktų kūrimo, vystymo laboratoriją ir farmacijos produktų gamybos pastatus. Veiklą numatoma įgyvendinti dviem etapais. Pirmojo etapo metu numatoma įkurti farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją. Laboratoriją sudarys šie padaliniai: mikrobiologijos tyrimų laboratorija, bioekvivalentiškumo tyrimų laboratorija, cheminės analizės ir fizinių tyrimų laboratorija, vaistų technologijų ir eksperimentinės gamybos padalinys. Antrojo etapo metu bus įrengtas farmacijos produktų gamybos pastatas. Numatoma įrengti du vaistų gamybos cechus (prieštuberkuliozinių vaistų gamybai ir visų kitų vaistų gamybai). Gamybinės įrangos pajėgumas numatomas panašus abiejuose cechuose. Vaistų gamybą sudarys šie procesai: žaliavų paruošimas, veikliųjų medžiagų atskirų vaistinių formų gamyba, galutinės vaistinės formos gamyba, fasavimas ir pakavimas. Per pirmus metus numatoma pagaminti iki 8000 kg vaistų per metus. Vėliau planuojamas gamybos apimties didėjimas. Maksimalus galimas gamybos pajėgumas 80000 kg per metus“.
Šiaulių aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadoje teigiama, kad įmonės veikla nebus pavojinga gamtai ir žmonėms dėl nedidelio teršalų kiekio.
Investuotojas… tuščiomis kišenėmis?
Kaip matote, Telšiuose turėjo įsikurti miesto pramonei neįprasta įmonė, savo veiklą grindžianti moksliniais tyrimais. Kitas klausimas, kur toji įmonė būtų radusi vaistams kurti mokslininkų? Vargiai Telšiuose gyvena tokie žmonės. Žinoma, specialistai būtų atvykę įsikurti ir dirbti mūsų mieste.
Deja… Kaip minėjome, visai neseniai statomo pastato metalinės konstrukcijos staiga buvo išmontuotos ir išgabentos. Kas nutiko? Paklausėme „Escolit“ direktorės V.Jasevičienės. Ji aiškino neva susidurta su laikinomis finansinėmis problemomis, teko sustabdyti statybą. Esą nespėta pastatyti iki nustatyto termino, laukiama, kol jis bus pratęstas. Tie laikini finansiniai sunkumai, reikia manyti, Europos Sąjungos parama: nors ji ir skirta, tačiau kažkodėl negalima naudoti. Pasak V.Jasevičienės, pastato konstrukcijos bus sandėliuojamos, kad jų kas nors per žiemą nepavogtų. Esą samdyti saugos firmą saugoti statybvietei per brangu.
Tačiau visai kitokią teisybę atskleidė Mažeikiuose įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ gamybos direktorius Rimantas Dagenis. Pasak jo, statybos darbų sutartis su „Escolit“ nutraukta, kadangi būsimieji vaistininkai nemokėjo pinigų. „Rudesta“ atliko statybos darbų už pusę milijono eurų, tačiau už tai nieko negavo. Kadangi objektui statyti buvo skirta Europos Sąjungos parama, projektas atrodė rimtas ir nerizikingas. O statomo pastato konstrukcijas išmontavo ir išsivežė pati „Rudesta“. Bendrovė dėl patirtos žalos ketina kreiptis į teismą.
Žiniasklaidoje skelbta, kad pagrindinis „Escolit“ investuotojas — Ukrainos pilietis Aleksandr Cvetkov.
Mūsų žiniomis, „Escolit“ negalėjo apmokėjimui už statybos darbus panaudoti Europos Sąjungos paramos, kadangi bendrovė į banką nepervedė savų pinigų dalies, reikalingos projektui įgyvendinti.
Nuotraukoje: Šioje vietoje jau buvo iškilęs metalinis naujo pastato karkasas. Bet… ant lauko pliko vien pamatų likučiai liko.