Įvyko Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdis. Jame Savivaldybės administracijos valdininkai ir UAB „Telšių vandenys“ kai kurie darbuotojai bandė juokingai „raityti uodegas“, stengdamiesi pateisinti abejotiną savo veiklą. Ir kuo labiau teisinosi, tuo gilyn klimpo į savo pačių pseudologikos liūną. Antikorupcijos komisijoje svarstyta, kodėl net trijų komisijų nariai pasirašė aktus dėl trijų vandentiekio bokštų; kokių naujienų esama Civilinės metrikacijos skyriaus „auksinio stogo“ istorijoje.
Alvydas Ivoncius
Matė, ko nėra
Primename, kad Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius nusprendė pasidomėti, kaip prižiūrimas valdiškas turtas. Aplankė penkis vandentiekio bokštus. Mat Savivaldybės tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas leisti nugriauti tuos bokštus. A.Bacevičius neaptiko vandentiekio bokšto Viekšnaliuose ir jo dviejų „kolegų“ Dūseikiuose. Tačiau net trijų komisijų aktuose buvo teigiama, kad tie trys bokštai tebestovi, kelia pavojų žmonėms. Esą todėl reikia stabdyti bokštų veikimą ir juos nugriauti. Įdomu, kaip galima nugriauti tai, ko nebėra? Ką matė trijų komisijų nariai, suraitę aktuose savo parašus? Įtardamas duomenų klastojimą, A.Bacevičius kreipėsi į Antikorupcijos komisiją.
Pasirašė net neapžiūrėję
Į Antikorupcijos komisijos posėdį buvo pakviesti visų trijų komisijų nariai. UAB „Telšių vandenys“ generalinis direktorius Alvydas Jasevičius pasipiktino, ko yra pakviestas: esą skaitė, kas yra korupcija, tad jos dėl bokštų reikalų nematantis. A.Jasevičius citavo Statybos techninio reglamento ištrauką, kurioje teigiama, kad statinio dalies nugriovimas nėra viso statinio nugriovimas. Tad metalinių vandens bokštų nugriovimas negali būti laikomas vandentiekio bokštų, kaip visumos, nugriovimu: juk dar liko pamatai. Pasak A.Jasevičiaus ir kai kurių jo pavaldinių, du bokštai — Viekšnaliuose ir Dūseikiuose — patys jau buvo nuvirtę. Dar tebestovėjo varganas vienas bokštas Dūseikių dalyje, vietinių gyventojų vadinamoje Plytine.
Vieni tebestovinčius bokštus matę komisijų nariai „raitė uodegas“, stengdamiesi tiesiai nepasakyti, ką matę, aplankydami tuos bokštus, o kai kurie atvirai pripažino štai ką. Savivaldybės administracijos darbuotoja Violeta Janutienė pareiškė tvarkiusi dokumentus ir prie tų bokštų nė nebuvo nuvykusi. Taigi jų nė neregėjo, tačiau iš aktų turinio galima spręsti kitaip: ponia viską matė savo akimis. Beje, kaip ir kiti komisijų nariai. Kad aktų surašymo metu metalinės bokštų dalys buvo nugriautos ar nugriuvusios, pripažino kitas Savivaldybės administracijos darbuotojas — Alvydas Staškevičius. O ir kai kurie A.Jasevičiaus pavaldiniai teigė tą patį. Vadinasi, aktuose suklastoti duomenys, ir jie buvo lengvabūdiškai pateikti Savivaldybės tarybai: gal jos nariai, kaip įprasta, niekuo nesidomės. Pasidomėjo A.Bacevičius. Jis A.Jasevičiaus reikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kada tie bokštai nuvirto ar buvo nugriauti. A.Bacevičius mano, kad reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl duomenų klastojimo dokumentuose.
Antikorupcijos komisijos narys Algirdas Tarvainis neįžvelgė šioje situacijoje korupcijos, tačiau konstatavo darbuotojų aplaidumą. Jie laiku nesutvarkė nereikalingo turto nurašymo dokumentų.
„Trąšos“ rastis korupcijai
Kad ir ką sakytų komisijų nariai bei A.Jasevičius, kalbama ne apie tiesioginę korupciją, o duomenų klastojimą dokumentuose. Šiuo atveju, matyt, manyta sutvarkyti dokumentus dėl bokštų likvidavimo įprastu būdu: surašomi aktai, na, ir kas, kad duomenys juose neatitinka tikrovės. Tokia praktika neatrodo nekaltutė: juk kokį kartą gali būti aktuose ar kituose dokumentuose įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys, o tai sukeltų nuostolių Savivaldybei ar rajono piliečiams.
Įsivaizduokime: Savivaldybė leidžia parduoti butą. Visiškai gerai ir neseniai už valdiškus pinigus įrengtą, tačiau malonūs valdininkai pasirašo akte, tvirtinančiame, kad tas butas labai apleistas, pro stogą teka vanduo, išdužę langai ir panašiai. Tokiu atveju, aišku, ir kaina būtų atitinkama. Arba kokia nors komisija nustato štai ką: reikia pakeisti kuriame nors pastate langus, nes jie neva mediniai, seni, o iš tikrųjų tie langai buvo keisti prieš porą metų. Aišku, niekas tų langų nekeičia, kuriai nors firmelei sumokami už tariamą darbą pinigai, o dalis jų „atkatu“ grįžta į valdančių vietos politikų kišenes.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Danielius Rupšys pareikalavo, kad „Telšių vandenys“ pateiktų papildomų dokumentų ir duomenų dėl vandentiekio bokštų likvidavimo.
„Auksinio stogo“ naujienos
Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas aiškino komisijos nariams, kas yra pasikeitę dėl Civilinės metrikacijos skyriaus pastato „auksinio stogo“. Pasirodo, jo plotas nuo 598 sumažėjo iki 426 kvadratinių metrų. Tai — 172 kvadratiniais metrais mažiau.
Kad stogo plotas turi būti mažesnis, nustatė „Kalvotoji Žemaitija“, paprašiusi padėti profesionalių statybininkų. Po „Kalvotosios Žemaitijos“ straipsnių Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija nusprendė ištirti, kodėl stogas tapo „auksiniu“.
Pasak G.Lukausko, stogo remonto darbai atpigo 33 tūkst. eurų. Primename, kad pagal iš piršto laužtą 598 kvadratinių metrų plotą darbai turėjo kainuoti 151 tūkst. eurų arba pusę milijono litų. Pasak G.Lukausko, kiek sumažėjo stogo plotas, tiek proporcingai mažėjo ir kaina. Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas pagaliau pripažino, kad jo pavaldinys buvo padaręs klaidą dėl stogo ploto. Esą valdininko skaičiavimo formulės vienoje eilutėje įveltos net … trys klaidos.
A.Bacevičius paklausė, kokių priemonių imtasi dėl aplaidžiai dirbusio valdininko, tačiau G.Lukauskas į šį klausimą net neatsakė.
Valdininkas vėl „kabino makaronus“
Komisijos nariui A.Tarvainiui parūpo, ar, sumažėjus kainai, nepablogės stogo kokybė. G.Lukauskas patikino, kad to nenutiks. Skyriaus vedėjas labai keistai samprotavo apie preliminarią kainą, sąmatas. Jos, pasirodo, šiaip sau dokumentėliai: nereikšmingi, neturintys įtakos. Esą būtų mokėta pagal faktiškai atliktus darbus. Apie tokius argumentus „Kalvotoji Žemaitija“ jau rašė. Primename, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus S.Urbono pasirašytose stogo remonto sutartyse buvo nedviprasmiškai užfiksuotos kainos, pridėtos sąmatos, kaip šių sutarčių dalys. Taigi sąmatos nėra šiaip sau dokumentėliai.
G.Lukausko pozicija ir pareikštos mintys turėtų šiurpinti bet kurį šeimininkiškai mąstantį žmogų. Juk Savivaldybės administracija užsisako darbus ir sutinka mokėti, gerai nežinodama, už ką. Pasirodo, G.Lukauskas nežinojo, kokia bus stogo danga. Ar jūs keistumėte savo stogo dangą, nepasiteiravę statybininkų, kuo jie žada stogą užkloti? Neabejotina, kad patys nurodytumėte, kokios stogo dangos pageidautumėte.
Telšių rajono savivaldybės administracijoje, pasirodo, tai nerūpi. G.Lukauskas kažką miglotai aiškino esą, jei danga nurodyta techniniame projekte, tokia ir turi būti uždengta. Tačiau ponui G.Lukauskui „Kalvotoji Žemaitija“ pastebi, kad Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo remonto techniniame projekte apie dangą nėra nė užuominos. Kodėl? Atsakymą galima rasti įdėmiau panagrinėjus abiejų konkursų, surengtų dėl stogo dangos remonto, medžiagą bei techninį projektą. Palikime šį galvosūkį Antikorupcijos komisijos nariams.
Norėjo sužlugdyti tyrimą
Juo labiau, kad šios komisijos narys Algirdas Tarvainis pareiškė esą „Kiek galima tą stogą gromuliuoti“. A.Tarvainis siūlė nutraukti tyrimą. Balsuojant vien jis ranką ir tepakėlė. Už tyrimo tęsimą balsavo D.Rupšys, A.Bacevičius, Jolanta Rupeikienė, o konservatorius Mantas Serva susilaikė. Taigi tyrimas bus tęsiamas, nors to tikriausiai ir labai nenori Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija, meras Petras Kuizinas, buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir būsimasis vicemeras Kęstutis Gusarovas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, jo pavaduotojas Kęstutis Anglickas.
A.Tarvainis aiškino, kad čia gaištamas laikas, jis nenorintis pasidaryti statybininku. D.Rupšys priminė, kad ir dėl ankstesnių tyrimų buvo stengiamasi nieko blogo neįžvelgti, tačiau, pasirodo, „gaišti laiką“ vertėjo. „Ar mes techninę priežiūrą atliksim?“ — bandė sumenkinti tyrimą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys A.Tarvainis. Jolanta Rupeikienė taikliai pastebėjo, kad tyrimas pradėtas laiku, antraip „kai kuriuos su antrankiais būtų išvedę“.
„Auksiniai“ įkainiai tapo „deimantiniais“?
O „Kalvotoji Žemaitija“ savo tyrimą dėl „auksinio stogo“ tęsia. Jau dabar nustatėme kai kurių šokiruojančių faktų, aiškiai rodančių, kad šį remontą, skirtingai nei pageidauja A.Tarvainis, reikia „gromuliuoti, gromuliuoti ir dar kartą gromuliuoti“. Perfrazavome V.Lenino žodžius, A.Tarvainis gal nesupyks.
„Kalvotoji Žemaitija“ gali „pasufleruoti“ komisijos nariams: pasidomėkite, kodėl, sumažėjus stogo plotui, keistai padidėjo įkainiai. D.Rupšys reikalavo pateikti išsamias darbų sąmatas, bet G.Lukauskas labai nenoriai sutiko tai padaryti, stengdamasis sumenkinti tokių dokumentų reikšmę.
Savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas pasirašė sutarčių patikslinimus kartu su patikslintomis sąmatomis. Šiuose „patikslinimuose“, juos lyginant su ankstesniais duomenimis bei techniniu projektu, matome štai ką: darbų kaina turėjo sumažėti gerokai daugiau nei G.Lukausko paminėtais 33 tūkst. eurų. Tačiau apie tai — vėlesniuose „Kalvotosios Žemaitijos“ numeriuose.
Nuotraukoje: Mantas Serva nežino, ar verta tęsti tyrimą; Algirdas Tarvainis nebenori „gromuliuoti“; Algirdas Bacevičius ir Jolanta Rupeikienė jaučiasi darantys gerą darbą — kai kuriuos veikėjus gelbėja nuo „antrankių“.