Eksperimentinis klasės krepšelis: liūto dalis mažiesiems

Aktualiausia tema rajone — 2016 metų Savivaldybės biudžetas. Švietimo bendruomenei šie metai aktualūs ne tik dėl finansavimo dalies skyrimo, bet ir dėl to, kad Telšių rajono savivaldybė tampa eksperimentine išbandant naująjį klasės krepšelio (KK) modelį. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠĮPS) Telšių susivienijimo pirmininkų posėdyje aptartos švietimo aktualijos.
Donata Kazlauskienė

Algos pakilo nežymiai
Švietimo atstovų susitikime dalyvavo LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas, Telšių rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Regina Radimonienė, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė, LŠĮPS Telšių susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė ir kt.
Apgailestauta, kad valdžia, užuot skyrę žadėtus 7 proc. padidinti algoms, tesugebėjo išspausti vos 1,9 proc. Dirbantiems vidutiniu koeficientu atlyginimas iš viso nedidinamas, o neturinčių kvalifikacijos ir jaunų specialistų švietime vos vienas procentas. Z.Jesinienė atkreipė dėmesį, jog KK palankesnis mažakomplekčių klasių mokykloms, didžiosios švietimo įstaigos dėl naujojo finansavimo modelio, jei nebus pakeistas mokinių skaičius klasėse, gali turėti ir mažesnį finansavimą.
D.Tūmienė susirinkusius informavo, kad metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Raseinių, Šalčininkų ir Telšių rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves atrinko Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. „Atliktas didelis specialistų darbas. Lėšos sužiūrėtos, kad niekur nedingtų“,— atkreipė dėmesį valstybės tarnautoja.
Naujos metodikos finansavimo principas, pasak D.Tūmienės, skiriasi nuo mokinio krepšelio. „Klasės krepšelis — tai vienai sąlyginei klasei (grupei) metams ugdymo planui įgyvendinti skiriamos lėšos, kurių dydis priklauso nuo sąlyginio klasės (grupės) dydžio tam tikrame mokinių sraute. Kitoms mokymo reikmėms (švietimo pagalbai, valdymui, mokymo priemonėms ir kt.) lėšos apskaičiuojamos pagal mokinių skaičių. Mokinio krepšelio metodikoje lėšų skaičiavimas susietas su mokinių skaičiumi“,— aiškino Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Telšių rajonui specialios tikslinės dotacijos skirta 9 mln. 138 tūkst. eurų, iš jų: KK — 8 mln. 984 tūkst. eurų (sumažinta 500 tūkst. eurų); Neformaliajam švietimui — 154 tūkst. eurų (sumažinta 300 tūkst. eurų). 2015 metų rugsėjo 1-osios duomenimis, Telšių rajone iš viso 6 tūkst. 824 vaikai.

Rajonui klasės krepšelis palankus
Pagal atliktus skaičiavimus, jei šiemet būtų taikomas Mokinio krepšelio (MK) modelis, skirtas finansavimas siektų 8 mln. 811 tūkst. eurų, o KK metodikai taikyti skiriama daugiau lėšų — 8 mln. 984 tūkst. eurų. Tai yra beveik 2 proc. daugiau.
„Žvelgiant iš rajono pusės, KK palankiau. Jei lygintume mokyklas, didžiosioms — prasčiau, mažosioms — geriau. Tačiau juk toks tikslas ir buvo“,— teigė D.Tūmienė.
Susitikime pranešta, kad, įvedus KK metodiką, 15 įstaigų sumažėjo finansavimas, o 19 — padidėjo. Žemaitės gimnazijos atstovė nuogąstavo, kad naujoji metodika ypač nepalanki jų švietimo įstaigai. Akivaizdu, kad visada klestėjusi mokykla susilygina su kitomis, gerokai prasčiau gyvenančiomis ugdymo įstaigomis. „Žemaitės gimnazija buvo lyderė, turėjo dideles lėšas, jie visuomet buvo „donorai“ kitoms mokykloms. Paskaičiavus ir palyginus su kitomis švietimo įstaigomis, Žemaitė atsistojo į vieną liniją“,— pastebėjo R.Radimonienė. Į Žemaitės gimnazijos nepasitenkinimą E.Jesinas turėjo atsakymą: „Jūs keliate problemą ten, kur ji bus sprendžiama ateityje. Mokinių niekas lauk nevaro, tereikės perkomplektuoti klases. Rugsėjį atsiras nauji komplektai“.
Iki susitikimo mokyklų vadovai su profesinės sąjungos atstovais turėjo pateikti pastebėjimus dėl KK. Jo privalumus ir trūkumus, akivaizdu, teišanalizavo viena švietimo įstaiga, mat atsiliepimas gautas tik iš Žemaitės gimnazijos. Kitų mokyklų vadovams arba viskas tinka, arba neįdomu, arba gal net ir nerūpi. „Vadovai privalo pateikti savo pastabas ir atsiliepimus“,— kalbėjo Z.Jesinienė. Jai antrino R.Radimonienė: „Jei padūsavę išsiskirstysim, problemos liks. Ant penkių rajonų pečių kursis nauja metodika, o rezultatas realiai paaiškės 2017-ųjų rugsėjo 1-ąją. Emocijomis nereikėtų vadovautis, svarbu užtikrinti stabilų metodikos funkcionavimą“.
Pagal Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus pateiktąjį variantą, dėmesys atkreiptas ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nors KK, pasak R.Radimonienės, darželiams nepalankus, MK daugiausiai vaikų turintiems darželiams buvo ypač tinkama metodika. Sužinota, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios lopšelyje-darželyje „Saulutė“ atsiras papildoma grupė.

Populistinis valdymas
R.Radimonienė pristatė šių metų biudžete numatytas išlaidas švietimo reikalams gerinti: 15 tūkst. eurų bus skirta kompiuteriams įsigyti, langams pakeisti skirs 30 tūkst.eurų, įvairiam remontui — 109 tūkst. eurų. Žadama, kad šiemet mokyklų teritorija bus aptverta tvoromis, pagal parengtą projektą bus skirtas finansavimas sporto aikštelėms sutvarkyti.
E.Jesinas atviravo ir negailėjo karčių žodžių ŠMM: „Ministerija taip išsuko, kad su KK metodika suvėluota ir projektas prasidėjo tik po pusmečio, kai klasių perkomplektuoti neįmanoma. Per tą laiką tiek karpė švietimui skirtą biudžetą, taip norėjo naujų patrankų… Ministrė Audronė Pitrėnienė siekia populiarumo, asmeninio demonstravimo. ŠMM netinkamai atstovavo švietimo interesams. Esą švietimo ir mokslo ministrė nežinojo, kad sutaupyta 11 mln. eurų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Jie turėjo likti švietimo sistemoje, o finansų ministras Rimantas Šadžius juos „privatizavo“ ir lėšos atiteko kariuomenei. Turime populistinę ministrę, kuri sistemos nesuvaldo, o tuo piktnaudžiauja ŠMM darbuotojai“.
Pasak LŠĮPS pirmininko, švietimo gairės, apie kurias garsiai deklaruota, Vyriausybėje nebuvo įregistruotos, procedūra pažeista ir toliau neužtikrinamas finansinis stabilumas pedagogams. „Įvairių įstaigų prie ŠMM,kurių funkcijos dubliuojasi, yra nemažai, o ministerija nepateikė šių įstaigų optimizavimo plano, dėl ko galėtų atsirasti papildomų lėšų. Mokyklų administravime nesilaikoma valdymui skirtų 10 procentų MK pagal ankstesnį susitarimą. Iš to paties MK skiriama 20 procentų, o kartais ir daugiau. Laikantis šio susitarimo, galėjo sutaupyti 3 mln. eurų“,— sakė E.Jesinas.