Telšių rajono savivaldybės taryba mero pavaduotoju išrinko Kęstutį Gusarovą, o Savivaldybės administracijos pavaduotoju paskyrė Rimantą Žebrauską (nuotraukoje). Pirmas neturėjo ko svaraus pasakyti apie savo ankstesnę veiklą, o kitas nuslėpė, jog buvo teistas už pareigūno papirkimą.
Alvydas Ivoncius
Nuopelnai — komisijų posėdžiuose
Nors kai kurie darbiečiai užkulisiuose drąsino save socialdemokratams neatiduoti vicemero posto, nutiko kitaip. Darbiečiai mero pavaduotojo pareigas (ir kur kas didesnį atlyginimą) išmainė į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdę. Net koalicijos sutartis buvo pakeista, mat anksčiau joje vicemero pareigos priklausė darbiečiams. Visgi pareigų dalybos galiausiai parodė, kur link iš esmės linkę valdantieji: į privilegijas ir sotesnį kąsnį.
Taigi Savivaldybės taryba balsų dauguma mero pavaduotoju išrinko Kęstutį Gusarovą, dirbusį Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Prieš tai jis dirbo Savivaldybei priklausančioje UAB „Telšių vandenys“, kuriai vadovauja K.Gusarovo pusbrolis Alvydas Jasevičius.
Tarybos posėdyje K.Gusarovas aiškino kuravęs švietimo, kaimo, socialinius reikalus. Almanto Lukavičiaus paprašytas įvardinti nors kelis reikšmingesnius darbus, K.Gusarovas tesugebėjo paminėti dalyvavimą įvairių komisijų veikloje. Tarybos narys Algirdas Bacevičius jam priminė UAB „Telšių autobusų parkas“ kai kuriuos įtartinus veiklos epizodus. Mat K.Gusarovas buvo šios įmonės valdybos pirmininkas. Neaptarinėsime šios temos plačiau. Kaip K.Gusarovas vadovavo „Telšių autobusų parko“ valdybai, rašėme ne kartą, o rengiama nauja publikacija atskleis naujus šokiruojančius faktus.
Taigi, panašu, būsimasis vicemeras nelabai turėjo ką svaraus pasakyti apie savo, kaip Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, veiklą. O rajono socialdemokratai, matyt, neturėjo ką rimtesnio pasiūlyti į mero pavaduotojo pareigas. Netgi vienam socialdemokratui teko atsisakyti mandato, kad šį susigrąžinti galėtų K.Gusarovas. Jei dirbdamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju K.Gusarovas buvo menkai visuomenės pastebimas, nenuveikė rajonui reikšmingų darbų, tai ramiai galės gyventi eidamas mero pavaduotojo pareigas: čia, teisybę pasakius, bus kur kas mažiau darbo. Užtat atlyginimas gerokai didesnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo mėnesinė alga — 1522 eurų, o mero pavaduotojo — 2322 eurų.
„Įstums į kampą“ S.Urboną?
Kodėl darbiečiai atsisakė mero pavaduotojo pareigų, nėra visiškai aišku. Kai kurie darbiečiai aiškina neva norėję į „kampą įstumti“ Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną. Mat dar vienas pavaduotojas — Kęstutis Anglickas — yra darbietis. Tokiu būdu S.Urbonas tarsi būtų „įrėmintas“ dviejų pavaduotojų. Vis dėlto problema ta, kad ne darbiečių nosims „įrėminti“ ar į „kampą įstumti“ S.Urboną.
Kita versija arčiau tikrovės: darbiečiai patys neturėjo ko pasiūlyti mero pavaduotojo pareigoms, pagaliau ir vidinis susiskaldymas šiuo klausimu trukdė priimti bendrą sprendimą. Anksčiau kaip vienas galimų kandidatų mero pavaduotojo pareigoms buvo minimas Rimantas Adomaitis. Bet vargiai jis norėtų palikti „Telšių regioninio atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus ramią ir neblogai apmokamą vietą, mažiau priklausomą nuo politinių rudenų ir pavasarių. Mero pavaduotojas renkamas iš Tarybos narių. Besigiriantys gausiu būriu, darbiečiai, matyt, neturėjo rinkiminiam sąrašui tokių žmonių, kurie, be P.Kuizino ar R.Adomaičio, sugebėtų eiti mero pavaduotojo pareigas.
Dar viena versija: socialdemokratai pagrasino, kad išguis darbiečius iš valdančiosios koalicijos, jei anie nesutiks užleisti mero pavaduotojo kėdės.
Šiaip ar taip šioje situacijoje darbiečiai pasirodė silpnesni nei socialdemokratai, nes atsisakė politiškai reikšmingesnių pareigų.
Surado teistą kandidatą
Mero pavaduotojo pareigas išmainę į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdę, darbiečiai suskato ieškoti, kas sėsis į tą gerą vietą. Buvo minimas Telšių seniūnijoje dirbantis Henrikas Adomaitis. Tačiau darbiečiai pasiūlė ne jį, o veterinarijos gydytoją Rimantą Žebrauską: mažai žinomą rajono visuomenei.
Savivaldybės tarybos posėdyje R.Žebrauską savo pavaduotoju pasiūlė S.Urbonas. Kitaip sakant, įvardijo darbiečių numatytą kandidatą. S.Urbonas neaiškino, ar būsimasis pavaduotojas jam priimtinas, ar ne. R.Žebrauskas prisistatė Tarybos nariams.
Paprašytas įvardinti aktualias rajono problemas, būsimasis aukšto rango valdininkas kalbėjo apie tai, kas jam geriausiai žinoma: žemės ūkį. Tačiau žemės ūkis kaip tik yra toji sritis, kur Savivaldybė neturi daug įtakos. Panašu, R.Žebrauskas dar gerai neišmanė savivaldos ir tų problemų, kurias įveikti pagal savo kompetenciją, galias bei galimybes pajėgi Savivaldybė. Pranešęs kelis savo gyvenimo faktus, R.Žebrauskas nesulaukė daug klausimų. Konservatorė Alfreda Tamoševičienė pasidžiaugė, kad R.Žebrauskas — suvalkietis, tad gal išjudins žemaičius. Konservatorė pripažino, kad jai su kolegomis valdant rajoną, esama apsnūdimo ir jam įveikti žemaičiai nėra pajėgūs: reikia bent suvalkiečio.
Nesidomėjo STT pažyma
Skiriant į tokias svarbias pareigas, paprašoma teisėsaugos institucijų pažymų. Niekas nė nepaklausė, ar tokios pažymos gautos ir kas jose rašoma apie R.Žebrauską?
Užtat tuo pasidomėjo „Kalvotoji Žemaitija“ ir nesunkiai aptiko štai ką: 2011 metais R.Žebrauskas buvo įrašytas darbiečių sąraše, renkant Savivaldybės tarybą. Vyriausioji rinkimų komisija jį kartu su dar trimis darbiečiais pašalino iš sąrašo.
O R.Žebrauskas, pasirodo, buvo baustas už baudžiamąjį nusikaltimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą dėl R.Žebrausko turėjo meras Petras Kuizinas. Jis mums teigė esą pažymą gavęs tik posėdžio dieną. Pažymos turinys buvo žinomas ir S.Urbonui, tačiau jis teikė Tarybai tvirtinti darbiečių numatytą kandidatą, kaip ir yra susitarta valdančiosios koalicijos sutartyje. P.Kuizinas teigė skambinęs į STT ir klausęs, ar teistas asmuo gali užimti tokias svarbias pareigas. Pasak mero, STT pareigūnas atsakęs maždaug taip: „Pasakykite, kur parašyta, kad negali, tada ir aš jums atsakysiu“.
STT pažymoje buvo parašyta, kad R.Žebrauskas teistas už pareigūno papirkimą. R.Žebrauskas sutiko viską paaiškinti „Kalvotajai Žemaitijai“.
Darbo partijos Telšių rajono skyriaus pirmininkas Valentinas Bukauskas dar pernai, pasirašant naują koalicijos sutartį, aiškino: „Tarybos posėdžiui kandidatas bus pateiktas, nes iki pateikimo turi būti nepriekaištingos reputacijos, kur Administracijos direktorius iš Specialiųjų tyrimų tarnybos turi gauti pažymą“.
Ir be šios pažymos Telšių rajono darbiečių elitas žinojo, už ką buvo teistas R.Žebrauskas. Dabar teisinamasi esą teistumas išnykęs. Teisine prasme — taip, tačiau lieka kaip biografijos faktas. Manytume, šį biografijos faktą Savivaldybės tarybos nariams turėjo pranešti meras arba pats R.Žebrauskas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareiginė alga — 1522 eurai. Tačiau Taryba nusprendė mokėti 30 procentų mėnesinės pareiginės algos dydžio priedą neva už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Net nepradėjusiam dirbti! Tai iš kur žino, kad tas krūvis bus viršytas? Kažin, kiek tą krūvį viršijo ir K.Gusarovas, gavęs lygiai tokį pat priedą, beje, paskirtą taipogi nė nepradėjus kaip reikiant dirbti.
STT slapta stebėjo muitininkus
Kaip ir žadėjęs, R.Žebrauskas mums viską atvirai papasakojo. Maždaug prieš aštuonerius metus Eigirdžių kiaulininkystės kompleksas dar eksportavo kiaules į Rusiją. Jas specialiais sunkvežimiais atvykdavo pasiimti patys rusai. R.Žebrauskui pagal pareigas priklausė pildyti muitinės deklaracijas. Buvo liepos mėnuo. Ir kai tik tuo metu turėjo pradėti veikti elektroninė deklaracijų pildymo sistema. Taigi kiaulės jau sunkvežimiuose, o Telšių muitinėje elektroninė sistema neveikia. Lekia valandos, sunkvežimis išvykti negali. Iš Vilniaus pasiekia vien patikinimai, kad ta sistema pradės veikti. Baigėsi ir darbo diena. Tik sutikusiam po darbo pasilikti Telšių muitininkui vakare pavyko užpildyti deklaraciją. Pasak R.Žebrausko, vėliau buvo nuspręsta muitininkui padėkoti už tai, kad dirbo pasibaigus darbo laikui. Muitininkui R.Žebrauskas davė 50 litų. Beje, pinigus jis davė ne tą pačią dieną, o vėliau, taigi labiau panašu į atsilyginimą, o ne papirkimą.
„Atvykus pas muitininkus, kartais tekdavo ilgokai palaukti. Patys muitininkai pasiūlydavo kavos, o kartais ir ko nors stipresnio išlenkti. Maniau, negražu būti vien vaišinamam, todėl kartą atsivežiau brendžio butelį ir padėjau į spintą“,— prisiminė R.Žebrauskas. Taigi tie 50 litų ir brendžio butelis tapo pagrindu baudžiamajai bylai. Mat Telšių muitinėje Specialiųjų tyrimų tarnyba viską slaptai filmavo. Telšių apylinkės teisme R.Žebrauskas buvo nuteistas už tai, kad papirko pareigūną, nesiekdamas asmeninės naudos.