2014 metų gruodžio mėnesį dviejuose rajono laikraščiuose Savivaldybės administracijos užsakymu buvo paskelbtas straipsnis „Naujieji mūsų autobusai — komandinio darbo rezultatas“.
Alvydas Ivoncius
Įžvelgė neteisingą informaciją
Straipsnyje buvo pristatomi nauji, mažai aplinką teršiantys autobusai bei primenama jų gavimo istorija. Įgelta ir Almantui Lukavičiui. Esą 2011 metais jis atsisakė rengti paraišką naujiems autobusams gauti ir taip vos nesužlugdė projekto. A.Lukavičius 2015 metais kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl garbės ir orumo gynimo. A.Lukavičius nesutiko su tokiu vertinimu. Jis aiškino, kad niekada neatsisakė nei rengti paraiškos autobusams gauti, nei vykdyti savo tiesiogines pareigas. O sprendimas, kad paraišką turi rengti pats „Telšių autobusų parkas“, buvo kolegialiai priimtas pasitarime, dalyvaujant įmonės direktoriui Petrui Ročiui, Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui, kitiems darbuotojams. Kadangi terminas paraiškai parengti buvo trumpas, tai manyta, jog bus greičiau, jei tai darys pats „Telšių autobusų parkas“. Įmonė kreipėsi į giminingą kitą įmonę, kuri pateikė duomenis dėl paraiškos parengimo. Tuo tarpu teismo posėdžiuose „Telšių autobusų parko“ direktorius P.Ročius, Savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas, tuomečiai įmonės valdybos pirmininkas Kęstutis Gusarovas bei Keleivinio transporto komisijos pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Zenonas Mockus aiškino esą supratę, kad A.Lukavičius atsisakė rengti paraišką, nes suabejojęs, jog įmanoma suspėti.
Įvertino viešuoju asmeniu
Taigi A.Lukavičius buvo įsitikinęs, jog paskleista informacija, kad jis atsisakė padėti rengti paraišką, neatitiko tikrovės. Tačiau Telšių rajono apylinkės teismas Savivaldybės administracijos užsakyto, „Telšių autobusų parko“ vardu pasirašyto straipsnio teiginius vertino platesne analize. Teismo manymu, teiginį „atsisakė paruošti paraišką paramai gauti“ reikia aiškinti ne tiesmukai siaurai, bet plačiau: rodyti iniciatyvą, remti paraiškos rengimą. Teismo manymu, šie žodžiai, vertinami platesniame kontekste, labiau atitinka tikrovę negu priešingai.
Aptariamame straipsnyje buvo išdėstyta ir daugiau teiginių, kurie, anot A.Lukavičiaus, žemino jo garbę ir orumą. Teismas daugumą šių teiginių įvertino kaip nuomonę, be to, pabrėžė, jog A.Lukavičius tuo metu jau buvo viešas asmuo, aktyviai dalyvavęs politikoje. Teismo sprendime sakoma: „Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo įžeidimas“.
Taigi netiesiogiai pripažįstama, kad Savivaldybės administracijos užsakymu parengtame bei Savivaldybės administracijos darbuotojos parašytame straipsnyje pateikti teiginiai, liečiantys A.Lukavičių, nebuvo visiškai tikslūs.
Telšių rajono apylinkės teismas A.Lukavičiaus ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo atmetė. A.Lukavičius dar neapsisprendęs skųsti ar ne Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą.
Keistoka liudytojų atmintis
Teismo posėdyje liudijo K.Gusarovas. Įdomu tai, kad jis menkai prisiminė apie minėtame pasitarime jam pačiam numatytus įpareigojimus. Tačiau palyginti gerai atsiminė, ką kalbėjo A.Lukavičius. Beje, K.Gusarovas juk buvo „Telšių autobusų parko“ valdybos pirmininkas, ir yra atsakingas už neskaidrų įmonės nekilnojamojo turto, buvusio Luokės gatvėje, pardavimą, skandalingą turistinio autobuso įsigijimo istoriją, daug abejonių keliančią naujos teritorijos ir pastato nuomą. Beje, K.Gusarovas viešai melavo, kad G.Sankauskas buvo viso parduodamo „Telšių autobusų parko“ turto bendraturtis. Tą patį raštu teigė ir Savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas, taipogi liudijęs teismo posėdyje, nagrinėjant A.Lukavičiaus ieškinį. Beje, Savivaldybės administracija, tiesa, dėl kito reikalo, bandė suklaidinti Šiaulių apygardos administracinį teismą.
O liudytojo Zenono Mockaus kalba teismo posėdyje iš vis kelia nuostabą. Visų pirmiausia, „Telšių autobusų parkas“ naują teritoriją ir pastatą išsinuomojo iš Z.Mockaus įmonės. Savivaldybės tarybos narys, liudydamas teisme, leido suprasti, kad A.Lukavičius tyčia atsisakė rengti paraišką, nes norėjęs parodyti, kad valdžia nieko gero nenuveikė, mat jis jau ketinęs dalyvauti mero rinkimuose ir visi apie tai žinojo, o spaudoje neva pasipylė straipsniai „su Lukavičiumi“. Z.Mockui primename, kad paraiška autobusams teikti buvo rengiama 2011 metais, o A.Lukavičius dalyvauti mero rinkimuose nusprendė 2014 metų rudenį. 2011 metais jokie straipsniai „su Lukavičiumi“ nė nebuvo bent „Kalvotojoje Žemaitijoje“ spausdinami. Toks laikų suvėlimas daug ką sako apie Z.Mockaus liudijimo patikimumą.