Vieniems iš užsienio atvykusiems svečiams lietuvių kalba dažniausiai pasirodo sunkiai įkandamas riešutėlis, o kitiems — nelengva, bet įveikiama užduotis. Prieš kurį laiką skaitytojus supažindinome su savanoriauti į Atvirą Telšių jaunimo centrą atvykusiu kroatu DUBRAVKO VUKOVAC (nuotraukoje). Per keletą metų vaikinas išmoko kalbėti lietuviškai, keletą žodžių žemaitiškai, ir tai jau devintoji jo išmokta kalba.
Donata Kazlauskienė
Tikslas — išmokti lietuviškai
Dar prieš gerą pusmetį su Dubravko bendravome angliškai, lietuviškai jis temokėjo pasakyti „labas“ ir „viso gero“. Netikėtai susitikus parduotuvėje po keleto mėnesių nuo praėjusio interviu, ištiko lengvas šokas: tas pats savanoris su pardavėja bendrauja laisvai lietuviškai, renka dovanas, lietuviškus suvenyrus, kuriuos kaip tik norėjo vežti namiškiams į Kroatiją. Negalėjau susilaikyti nepakalbinus, tad po vaikino kelionės iškart sutarėme susitikti pasišnekučiuoti apie jo talentą ir uolų darbą, mokantis lietuvių kalbos.
Į Telšius D.Vukovac atvyko praėjusių metų liepą pagal Erasmus+ programos dalį — Europos savanorių tarnyba. Rugsėjį prasidėjo lietuvių kalbos kursai, kuriuos jam ir jo kolegai savanoriui iš Gruzijos Jemal Bortsvadze vedė Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja Elė Kakanauskienė. Du kartus per savaitę tris mėnesius iš eilės trukę lietuvių kalbos užsiėmimai davė naudos, tačiau, Dubravko nuomone, to negana norint puikiai įvaldyti kalbą. Vaikinas pasakojo, kad, atvykstant savanoriauti, vienas tikslų ir buvo išmokti kalbėti lietuviškai.
„Savanoriauju ne tik Telšių jaunimo centre (TJC), bet ir lopšelyje-darželyje „Mastis“. Labai daug ko išmokstu iš vaikų. Pagrindinių žodžių, kurie yra reikalingi susikalbėti, išmokau dirbdamas su vaikais. Rodau į daiktus ir klausiu vaikų, kas čia pavaizduota, o jie man atsako. Taip pat nuolat stengiuosi bendrauti lietuviškai su į TJC ateinančiais jaunuoliais, klausausi lietuviškos muzikos, bandau suprasti apie ką dainuoja. Ypač patinka Jazzu. Kalba yra toks dalykas — kuo daugiau ją vartoji, tuo greičiau išmokstama“,— pastebėjo Dubravko.
TJC savanoris — poliglotas. Jis jau moka anglų, vokiečių, kroatų, serbų, makedonų, bulgarų, bosnių, juodkalniečių kalbas. Dar jam norėtųsi išmokti rusiškai. D.Vukovac sakė, kad šnekamoji lietuvių kalba jam nepasirodė ypač sunki, tačiau rašyti vis dar nelengva. „Sunku suderinti linksnius, laikų kaitą, nosines raides, trūksta žodžių, kai noriu ką nors pasakyti“,— didžiausius keblumus, mokantis lietuvių kalbos, vardino svečias iš Kroatijos.
566 panašūs žodžiai
D.Vukovac atviras darbas su jaunimu — nauja sritis. Savo šalyje, Kroatijoje, jis dirbo rankinio teisėju, vaikų darželio auklėtoju, dalyvavo įvairiuose jaunimo mainuose kaip grupės vadovas su vaikais ir jaunimu. Taip pat nemažai jėgų atiduodavo dirbdamas su neįgaliais vaikais ir siekdamas juos integruoti į visuomenę.
Pokalbis su Dubravko truko bemaž dvi valandas ir visą laiką su juo kalbėjomės lietuviškai, tik retkarčiais apsikeisdavome angliškomis frazėmis. Bendraujant pašnekovas net pamiršo, kaip jo gimtąja — kroatų — kalba yra liepos mėnuo. „Būna, kad galvoju lietuviškai, skaičiuoju lietuviškai. Pramokęs jūsų kalbos, radau net 566 panašius kroatų ir lietuvių žodžius. Pavyzdžiui, scena, komoda, slyva — „šlijva“, vyšnia — „višnja“.
Po pašnekesio vaikinas atviravo, kad jau pavargo bendrauti lietuviškai. „Neslėpsiu, kad nauja užsienio kalba dar šiek tiek vargina, todėl šiuo metu lengviausia bendrauti angliškai, tačiau bet kokiu atveju džiaugiuosi galėdamas laisvai susišnekėti ir suprasti, ką žmonės kalba“,— šypsojosi Dubravko ir prasitarė, kad pramoko ne tik lietuviškai, bet ir žemaičių tarmė pamažu jam tampa nesvetima.
Pirmą kartą slidinėjo
Bendraujant su D.Vukovac, susidarė įspūdis, kad vaikino grafikas ypač įtemptas: užsiėmimai su vaikais darželyje, darbas TJC, pamokos Žemaitės gimnazijoje, rankinio treniruotės Naujamiesčio mokykloje. Pasmalsauta, ar jis turi sau laisvo laiko. „Laisvalaikio turiu tiek, kiek man jo reikia, o savanoriaudamas veikiu tai, kas man patinka“,— atviravo Dubravko.
Dubio pravardę turintis jaunuolis pasakojo, kad šie metai jam prasidėjo įsimintinai. Jis pirmą kartą slidinėjo! „Buvo baisu, bet tuo pačiu patyriau ypatingą jausmą. Kartu su draugais lankėmės Latvijoje, dešimt kartų kritau, bet galiausiai išmokau. Nepakartojamas įspūdis“,— žiemos teikiamais malonumais džiaugėsi pietietis. D.Vukovac džiaugėsi Telšiais, jam patinka išeiti pasivaikščioti, vaikinas mėgaujasi savanorystės teikiama nauda ir stengiasi išnaudoti kiekvieną jam suteikiamą progą.
Lietuvių kalba savanoriui pasitarnauja ir bendraujant su jaunimu. „Kai moku kalbėti, daug lengviau išklausyti jauno žmogaus poreikių ir norų. Jie atviriau kalba. Iš pradžių nebuvo lengva, juk aš buvau svetimas, nė vienas man nesistengė atvirauti ir pasakoti apie save. Dabar paprasčiau ir lengviau — susėdame, pasikalbame, aptariame, ką jie nuveikė, ką veiksime jaunimo centre“,— sakė Dubravko.
Ateities planai
Savanoriaudamas lopšelyje-darželyje „Mastis“ D.Vukovac sako, kad ten praleidžia puikų laiką ir pasisemia daug teigiamų emocijų. „Prieš šventes vaidinau Kalėdų senelį „Žemaituko“ vaikų darželyje, pačių mažųjų grupėje (buvau paprašytas padėti). Džiaugiuosi, kad neišgąsdinau vaikų, puikiai su jais pažaidėme ir praleidome laiką. Vaikų darželyje „Mastis“ beveik kasdien susitinku su vis kitos grupės vaikais, ten praleidžiu po dvi valandas. Dėl mano gero darbo auklėtojos nori rekomendacijas rašyti“,— puikiais pasiekimais džiaugėsi Dubravko.
TJC buvo surengtas kroatiškas vakaras, D.Vukovac susirinkusiesiems pristatė šalį, vaišino kroatiškais patiekalais. Pokalbio temai pakrypus apie maistą, pasiteirauta: kadangi Kroatija jūrinis kraštas, ar jo mėgstamiausias patiekalas — žuvis? „Mano tėvas yra iš Šiaurės rytų Kroatijos, todėl nemėgsta nei žvejoti, nei žuvies. Toks pats ir aš, tačiau man patinka jūros gėrybės“,— atsakė Dubravko.
TJC jau daug metų aktyviai veikia Europos savanorių tarnybos (EST) srityje, programoje „Erasmus+“. Tai savanoriškos veiklos programa, pagal kurią jauni žmonės gali išvykti savanoriauti į kurią nors iš Europos valstybių arba už ES ribų. Vos spėjęs apšilti kojas, metams atvykęs D.Vukovac, netrukus jau kels sparnus ir keliaus namo, tačiau iki tol dar neįgyvendinta nemažai tikslų.
„Labai noriu išmokyti TJC jaunuolius tradicinio kroatų kortų žaidimo, planuoju pavasarį surengti turnyrą. Esu sportininkas, todėl man patinka viskas, kas susiję su sportu. Noriu dar surengti stalo teniso ir futbolo turnyrus, noriu, kad jaunimas prisimintų mane ir mano buvimą“,— užmojus vardino Dubravko. Pasakodamas apie savo aktyvų gyvenimą Telšiuose, Dubravko parodė nuotraukas, kaip kartu su Jemal ir kitais jaunimo centro lankytojais papuošė TJC. Visa siena išdažyta trim vėliavom — Lietuvos, Kroatijos ir Gruzijos. Tai simbolizuoja trijų tautų draugystę.
Savanoris kviečia jaunuolius (14-29 metų) aktyviai dalyvauti rankinio treniruotėse ir išmokti jį žaisti. Užsiėmimai vyksta kiekvieną ketvirtadienį Naujamiesčio mokykloje 16.30-17.30 val. O kasdien su kroatu galima susitikti Atvirame Telšių jaunimo centre — Plungės g.29, Telšiuose.