Regioninėje Telšių ligoninėje vietą vis dažniau atranda jauni, tobulėti siekiantys specialistai. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio įstaigoje pradėjo dirbti jaunas, 24-erių metų, teisininkas Petras Valuckis (nuotraukoje). Buvęs Žemaitės gimnazijos mokinys pagal vientisąją studijų programą baigė studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, įgijo teisės magistro ir teisininko profesinę kvalifikaciją bei gina gydymo įstaigos interesą. Interviu su kvalifikuotu specialistu apie teisines vingrybes Regioninėje Telšių ligoninėje.
Donata Kazlauskienė
— Kodėl pasirinkote teisės studijas? Kodėl jos Jus sužavėjo?
— Teisė visada asocijavosi su kruopštumo, pareigingumo, reiklumo standartais, kuriuos laikau kaip prioritetus savo gyvenime, todėl pasirinkimas studijuoti teisės mokslus nebuvo atsitiktinis. Nuo mažų dienų mėgau užsiėmimus, kurie reikalauja kruopštumo, analizavimo.
— Kodėl apsisprendėte grįžti į gimtąjį miestą, o nelikote dirbti studijų mieste?
— Nuo pat studijų pradžios buvau nusistatęs, kad, baigus mokslus, darbo ieškoti grįšiu į Vakarų Lietuvą, nebūtinai į gimtuosius Telšius. Tačiau viskas susiklostė taip, kad tenka garbė dirbti savo gimtojo miesto ir jo žmonių labui.
— Kokius dirbate darbus, kokias veiklas vykdote užimdamas teisininko poziciją?
— Regioninėje Telšių ligoninėje dirbti pradėjau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Įstaigoje, užimdamas teisininko pareigas, daugiausiai laiko skiriu teisiniams dokumentams — sutartims, viešųjų pirkimų dokumentacijai, vidaus teisės aktams,— rengti.
— Ar viską jau perpratote? Kurioje srityje jaučiate, kad dar galėtumėte tobulėti?
— Tobulėjimui nėra ribų, todėl teigti, kad viską perpratau, būtų daugiau nei drąsu. Sunkiausia yra tai, su kuo susiduri pirmą kartą, todėl kartojantis užduotims, jų vykdymui, darosi lengviau. Žinoma, iš pradžių privalu perprasti pačios darbovietės, šiuo atveju — ligoninės, kaip įstaigos, veikimo ir, apskritai, visos sveikatos sistemos veikimo principus, metodiką, tvarką. Tačiau turiu puikius kolegas, kurie noriai padeda ar pataria. Darbas ligoninėje pateisina lūkesčius tiek žinių gilinimo, tiek gyvenimiškos patirties kaupimo prasme.
— Kuo ypatinga sveikatos (medicinos) teisė?
— Sveikatos teisė yra jautri sritis, kadangi dažnai susiduriama su emocijomis, subjektyviu situacijos vertinimu.
— Su kokiomis teisinėmis problemomis susiduria Regioninė Telšių ligoninė ir kaip jos sprendžiamos?
— Dažniausiai pasitaikanti teisinė problema, su kuria susiduria Regioninė Telšių ligoninė — viešųjų pirkimų konkurso būdu sudarytų sutarčių netinkamas sutarties šalies, vykdančios darbus, ar paslaugas ligoninės naudai, įsipareigojimų vykdymas. Todėl tenka sutartyse ir (ar) civiliniame kodekse nurodytomis teisėtomis priemonėmis ginti įstaigos interesus ir teisėtus lūkesčius, kylančius iš sutarties.
— Ar per tą laiką, kai dirbate ligoninės teisininku, jau sulaukėte pacientų skundų?
— Įstaigoje už pacientų, ligonių skundų nagrinėjimą tiesiogiai yra atsakingas auditorius. Mano pareiga — įvertinti skundo pagrįstumą iš teisinės pusės ir, jei reikia, argumentuotai atsakyti. Per tą laiką, kai dirbu įstaigoje, teko susidurti su dviem skundais, kurie labiau buvo rekomendacinio pobūdžio.
— Ar gydymo įstaiga privalo išsaugoti paciento konfidencialumą? Ar konfidencialumas yra būtinas tik tuomet, kai to paprašo pats pacientas? Kaip turėtų būti sprendžiamas tokio pobūdžio interesų konfliktas?
— Informacijos apie asmens sveikatą viešumo ribojimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Civiliniame kodekse, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose. Visais atvejais privalu saugoti menkiausią paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą, t.y. 1) sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė; 2) institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas; 3) teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Visais atvejais sveikatos priežiūros įstaiga informaciją apie pacientą pateikia savo iniciatyva ir be paciento sutikimo, kai reikia pranešti apie nusikaltimą ir panašiais atvejais. Įstatymo yra nustatyta, kad pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama.
— Kokios yra pagrindinės ir esminės paciento teisės į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje? Analogiškas klausimas apie gydytojų teises.
— Žodis „kokybiškai“ kiekvienu atveju gali būti suprantamas labai subjektyviai. Kas vienam atrodo kokybiška — kitam gali pasirodyti priešingai. Pagrindinė teisė yra laisva valia pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Taip pat viena pagrindinių bendrųjų teisių būtų gauti būtinąją medicinos pagalbą ir nebūti diskriminuojamais gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat yra labai svarbus gydančio gydytojas aiškiai išreikštas ir suprantamas bendravimas su pacientu.
Kalbant apie gydytojus, slaugytojus ir kitą personalą, tai pagrindinė teisė yra gauti deramą pagarbą, kadangi dažna situacija, kai žmogus į gydymo įstaigą ateina nusistatęs priešiškai, nors galbūt tam priežasties ir nėra. Negalima nepaminėti ir teisės gauti gydytojo, slaugytojo kvalifikaciją, darbo krūvį atitinkantį atlyginimą.
— Kokia yra gydymo įstaigos ir gydytojo atsakomybė už klinikinių tyrimų metu kilusią žalą?
— Jei nustatoma, kad pacientas ar kiti asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga atsako pagal pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą ir kitus teisės aktus.
— Kokia yra pacientų skundų pateikimo tvarka Regioninėje Telšių ligoninėje?
— Bendra tvarka, pagal kurią skundai privalo būti pateikti gydymo įstaigai, yra nustatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, t.y., skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Kad skundas būtų priimtas, keliama privaloma sąlyga: pacientas prie skundo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją. Skundo nagrinėjimo procesas ypač priklauso nuo paties skundo esmės ir pagrįstumo.
— Jei išaiškinama, kad pacientui padaryta žala, kas ją atlygina: gydymo įstaiga, pats medikas ar žalų atlyginimo fondas?
— Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Dažniausiai žalą atlygina gydymo įstaiga.
— Ne paslaptis, kad nemažai skundų būna nepagrįsti. Galbūt turite idėją, kokių reikėtų imtis (prevencinių ar pan.) priemonių, kad nepagrįstų ir emocijomis vedinų skundų būtų kuo mažiau?
— Klausime pateiktas atsakymas. Emocijas pasilikti sau ir stengtis susidariusią situaciją vertinti objektyviai. Gydymo įstaigai kiekvienas ligonis yra vienodai svarbus, tačiau vyrauja nusistatymas, kad kiekvienas pacientas, atvykęs į gydymo įstaigą, laiko save pačiu svarbiausiu, dėl ko dažnai kyla nesusipratimų.
— Kyšiai medikams. Ar sulaukiama tokio pobūdžio skundų: pavyzdžiui, žmogus tvirtina kyšį davęs gydytojui, tačiau jo lūkesčiai nebuvo išpildyti?
— Kol kas su šia situacija dar neteko susidurti. Korupcijos prevencijos programa yra vykdoma visoje šalyje, taip pat ir Regioninėje Telšių ligoninėje.
— Ačiū už pokalbį!
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas garantuoja:
1. Teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 str.);
2. Teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą (4 str.)
3. Teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą (5 str.);
4. Teisę į informaciją, galimybę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose (6 str.);
5. Teisę sutikti/atsisakyti dalyvauti biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese (7 str.);
6. Teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir atsisakyti gydymo (8 str.);
7. Teisę nežinoti su sveikata ar gydymu susijusios informacijos (9 str.);
8. Teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (10 str.);
9. Teisę skųstis (11 str.);
10. Teisę į žalos atlyginimą (12 str.).