Valdžios pamėgta formulė: politika + verslas = nauda

Kaip reikalai tvarkomi Telšių rajono savivaldybėje, sprendimus priimant vietos politikams, ne kartą rašėme, omenyje turėdami valdiškos įmonės „Telšių autobusų parkas“ nekilnojamojo turto, buvusio Luokės gatvėje, pardavimą. Kad viskas būtų labiau aišku, priminsime šią senoką istoriją, bet tik todėl, kad ji tampriai susijusi su nūdienos reiškiniais.

Alvydas Ivoncius

Mįslingas įsipareigojimas
2012 metų pradžioje tuometis meras Vytautas Kleiva, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas susitiko su UAB LIDL atstovais. Netrukus Savivaldybė gavo ir šios bendrovės laišką, kad pageidaujama atidaryti Telšiuose maisto produktų parduotuvę, apie kurią su rajono vadovais kalbėtasi 2012 metų vasario mėnesį.
Rajono vadovai nedelsė. To paties vasario 23 dieną Savivaldybės taryba priėmė sprendimą leisti rengti buvusių kareivinių teritorijos detalųjį planą. O jau balandžio mėnesį priimtas sprendimas leisti rengti teritorijos Luokės g. 72 detalųjį planą. Į buvusių kareivinių teritoriją neva ketinta iškeldinti „Telšių autobusų parko“ gamybinę bazę, o Luokės gatvėje įsikurs prekybos centras. Bet kas galėjo būti tikras, kad ši teritorija Luokės gatvėje atiteks LIDL, su kurio atstovais tartasi dar vasario mėnesį?
Savotišku garantijos teikėju ir sumanymo vykdytoju tapo toks telšiškis verslininkas Gintaras Sankauskas. Jis pradėjo supirkinėti šioje teritorijoje buvusią nuosavybę, kurią vėliau, jau 2013 metais, pardavė UAB LIDL. Beje, šiai bendrovei G.Sankauskas pasižadėjo supirkti visą nuosavybę, buvusią prekybos centrui reikalingame sklype, sutvarkyti kai kuriuos svarbius dokumentus, kaip antai kadastrinių matavimų bylų. Kaip G.Sankauskas galėjo įsipareigoti supirkti Savivaldybei priklausančios UAB „Telšių autobusų parkas“ nuosavybę Luokės gatvėje? Juk sprendimus priima Savivaldybės taryba ar bent „Telšių autobusų parko“ valdyba. Šis įsipareigojimas labai mįslingas: juk be rajono valdžios palaiminimo tai neįmanoma. Į šį klausimą, beje, kažkodėl nepanoro atsakymo rasti ir prokurorai.

Iškalbingos proporcijos
O rajono valdžia ėmė ir palaimino. 2013 metų vasario ir kovo mėnesiais, paprašius „Telšių autobusų parkui“, leista parduoti įmonės aikšteles, dirbtuves, angarą. Ir pardavė G.Sankauskui už 710 tūkst. litų. O šis vėliau kelias savo nuosavybės dalis ir įsigytą „Telšių autobusų parko“ turtą perpardavė UAB LIDL jau už 2 mln. 674 tūkst. litų. Tiesa, patalpą siuvyklos pastate G.Sankauskas pardavė UAB „Minijėlei“. G.Sankauskas UAB LIDL pardavė iš viso vienuolika statinių, o iš jų dauguma anksčiau priklausė „Telšių autobusų parkui“. Tačiau įmonė už šią didžiąją turto dalį tegavo tik 710 tūkst. litų, o G.Sankauskas apie du milijonus litų (įskaitant ir „Minijėlei“ parduotą patalpą). Proporcijos stebina ir leidžia spėti, kad, pasirinkusi kitokį pardavimo būdą, Savivaldybės įmonė galėjo už savo turtą gauti kur kas daugiau.

Plano „metmenys“
Tuometės rajono valdžios plano (bet ar naudingo rajonui?) metmenys ryškėja ir iš kitų įvykių. Minėjome, kad nuspręsta rengti teritorijos buvusių kareivinių vietoje detalųjį planą. „Telšių autobusų parko“ valdyba ir vadovai šiuo ketinimu rėmėsi, grįsdami savo (nejaugi?) sumanymą parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą Luokės gatvėje. Esą tą turtą pardavus, bus galima statyti naują gamybinę bazę buvusių kareivinių teritorijoje Karaliaus Mindaugo gatvėje. Pažiūrėkite, kaip viskas, anot rajono ir „Telšių autobusų parko“ vadovų, gražiai klostosi: senos dirbtuvės, kiemo aikštelės parduodamos, gamybinė bazė iškeliama į Karaliaus Mindaugo gatvę, o naujame pastate, aišku, žmonėms bus geriau dirbti.
Suprantama, visus šiuos motyvus galima vertinti kaip muilo burbulą, kaip „makaronų kabinimą“ ant ausų patikliems ir niekuo nelinkusiems giliau domėtis Savivaldybės tarybos nariams. Juk jiems pateiktame sprendime net buvo įrašyta, kad leidžiama parduoti „nebenaudojamą“ įmonės turtą. Mūsų išrinktieji net nesusiprotėjo pasidomėti, ar tikrai šis turtas Luokės gatvėje nebenaudojamas, nebereikalingas. Užtat susidomėjo „Kalvotoji Žemaitija“, 2013 metų pavasarį įsitikinusi, kad įmonė savo turtu naudojosi, kaip ir daugybę metų prieš tai.
„Užkabinę makaronus“ dėl naujos gamybinės bazės Karaliaus Mindaugo gatvėje, „Telšių autobusų parko“ vadovai ir valdantieji netrukus pragydo kitaip. Esą nėra pinigų tai gamybinei bazei statyti. Teisybę pasakius, nebuvo net parengti teritorijos detalusis planas ir naujos gamybinės bazės projektas. Antra vertus, Savivaldybė nebuvo parengusi nė paraiškos Europos Sąjungos ar kitų fondų paramai gauti. Nebent patiklieji Savivaldybės tarybos „mandatų nešiotojai“ galėjo patikėti, kad rimtai ketinama pastatyti „Telšių autobusų parkui“ naujas mechanines dirbtuves ir visa kita: Savivaldybės biudžetas buvo praskolinamas milijonais, o „Telšių autobusų parkas“ dažnai metus baigdavo nuostolingai.
Naujos istorijos pradžia
Taigi 2012 metais intensyviai rūpintasi, kad „Telšių autobusų parko“ valdytoje teritorijoje Luokės gatvėje įsikurtų LIDL prekybos centras. Rajono valdantieji nesistengė daryti taip, kaip kai kuriose kitose savivaldybėse. Norite, ponai, ten įsikurti, prašom: pastatykite „Telšių autobusų parkui“ naują gamybinę bazę. Būtent tokią sąlygą kai kada verslininkams iškelia savivaldybės, kai pretenduojama į jų turtą ar valdomas teritorijas. Taip prieš kelioliką metų buvo ir Telšiuose, kai UAB „Progresyvus verslas“ panoro šalia autobusų stoties pastatyti pastatą prekybos centrui. Ir pastatė. Ne tik prekybos centrą, bet ir naują autobusų stotį, kurią padovanojo rajonui. Tiesa, tuomet rajonui kiti žmonės vadovavo.
2012 metais Telšiuose nutiko dar vienas komercinis sandoris. Į jį tuomet mažai kas kreipė dėmesį. Savivaldybės tarybos nario, darbiečio Zenono Mockaus įmonė Mažeikių gatvėje įsigijo buvusio trąšų sandėlio pastatą. O kas bendro buvo tarp „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto Luokės gatvėje pardavimo ir Z.Mockaus įmonės pirkinio, skaitykite kitoje šio straipsnio dalyje.

(Bus daugiau)

Nuotraukoje: „Telšių autobusų parko“ gamybinė bazė buvo įsikūrusi Luokės gatvėje. Dabar čia statomas prekybos centras. Nuotrauka daryta jau Tarybai priėmus sprendimą parduoti neva „nebenaudojamą turtą“.