(Tęsinys. Pradžia Nr.16)
Taigi 2013 metų vasario ir kovo mėnesio sprendimais Savivaldybės taryba leido parduoti jai priklausančio „Telšių autobusų parko“ turtą Luokės gatvėje. Sprendime įrašyta esą leidžiama parduoti „nebenaudojamą“ turtą, nors įmonei jis tuo metu buvo gyvybiškai reikalingas ir, beje, naudojamas kasdienei veiklai. Savivaldybės tarybos nariai nesusiprotėjo pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų. Jie net nepaklausė: o kur kelsis „Telšių autobusų parkas“ su savo autobusais, darbininkais?
Alvydas Ivoncius
Pardavė ir kitaip „užgiedojo“
Tą klausimą jau 2013 metais pateikė „Kalvotoji Žemaitija“. Iš pradžių buvo aiškinama esą įmonė bus iškelta į Karaliaus Mindaugo gatvę — buvusių kareivinių teritoriją. Vos pardavus kiemo aikšteles, mechaninių dirbtuvių pastatą ir visą kitą nekilnojamąjį įmonės turtą Luokės gatvėje, pasigirdo kitokia „giesmelė“: naujai gamybinei bazei statyti nėra pinigų. Tarsi tai nebuvo aišku iki priimant sprendimą parduoti įmonės turtą.
Jei pinigų statybai nėra, kas belieka? Juk rimtas šeimininkas pirma įsigytų kitą trobą, prieš parduodamas senąją ar ją nugriaudamas.
Tuomečiai rajono meras Vytautas Kleiva, vicemeras Petras Kuizinas, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, jo pavaduotojai Kęstutis Anglickas, Kęstutis Gusarovas bei valdančioji Tarybos dauguma, matyt, planavo kitaip: et, parduokim, o paskui matysim, kas bus. Bet mes manome, kad čia minėti veikėjai nebuvo tokie žiopliai, kaip ir „Telšių autobusų parko“ direktorius Petras Ročius.
Ir štai kodėl. Minėjome, kad 2012 metų pabaigoje, kai jau buvo aišku, jog ketinama parduoti „Telšių autobusų parko“ nekilnojamąjį turtą Luokės gatvėje, Savivaldybės tarybos nario Zenono Mockaus įmonė įsigijo buvusio trąšų sandėlio pastatą Mažeikių gatvėje. Galima sakyti, kad tai visiškas atsitiktinumas, sutapimas, tačiau visgi labai įdomus. Rajono vadai ir „Telšių autobusų parko“ valdyba, vadovaujama K.Gusarovo, taip pat direktorius P.Ročius, kažkodėl nė nepasistengė išsiaiškinti, ar Telšiuose bus galima gauti kitas patalpas autobusams remontuoti bei teritoriją jiems laikyti. O gal nenorėjo išsiaiškinti, kadangi žinojo, kas nutiks?
Kaip sykis, 2013 metais Z.Mockaus įmonė jau remontavo tą buvusį trąšų sandėlio pastatą Mažeikių gatvėje. Anuomet Z.Mockus „Kalvotajai Žemaitijai“ aiškino, kad ketino pastate įrengti „sunkvežimių laužyną“, tačiau vėliau persigalvojo. 2013 metų pavasarį Savivaldybės tarybos narys mums pripažino, kad pastatą išnuomotų „Telšių autobusų parkui“. Tačiau konkursą dėl kito pastato ir teritorijos nuomos „Telšių autobusų parkas“ paskelbė tik 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Beje, jau pavasarį Telšiuose pasigirdo spėlionės, kad „Telšių autobusų parko“ gamybinė bazė bus perkelta į Z.Mockaus valdas. Šiaip sau to nepadarysi: visgi reikia skelbti konkursus.
Tokio pastato Telšiuose nė nebuvo
Taigi 2013 metų rugpjūčio mėnesį paskelbto konkurso sąlygos buvo gana pretenzingos ir reiklios. Manytume, šių sąlygoje techninėje specifikacijoje aprašytų patalpų ir teritorijos tuo metu Telšiuose tiesiog nebuvo. Techninė specifikacija priminė užduotį projektuotojams: kas nors turėjo pasistatyti specialų pastatą „Telšių autobusų parko“ remonto dirbtuvėms. Juo labiau, kad reikalauta autobusų plovyklos, autobusų apžiūros duobės su patalpa budinčiam automechanikui. Aišku, niekas konkurse nedalyvavo. Gal Z.Mockus dar nebuvo įrengęs savo buvusio sandėlio? Negauta pasiūlymų ir antrajame konkurse, įvykusiame 2013 metų rugsėjo mėnesį. O štai jau trečiajame konkurse dalyvavo ir, suprantama, laimėjo Z.Mockaus įmonė.
Pirmųjų dviejų konkursų sąlygų techninės specifikacijos, kaip minėta, priminė užduotį naujo statinio projektuotojams. Tačiau jau antrajame konkurse atsisakyta pirminių reikalavimų dėl siuvyklos, autobusų dažymo, šaltkalvių cecho patalpų. Abiejų konkursų sąlygose buvo smulkiai išvardinta, kokias Statybos techninio reglamento bei kitų teisės normų sąlygas turi atitikti išnuomojamos patalpos. Trečiojo konkurso techninėje specifikacijoje Statybos techninio reglamento bei kitų teisės normų nebeliko.
Kaip minėta, reikalauta plovyklos, kad būtų galima plauti autobusus bet kokiu oru ir metų laiku; apžiūros duobės su patalpa budinčiam automechanikui.
Pastarųjų dviejų reikalavimų jau nebeliko trečiojo konkurso techninėje specifikacijoje. Nebereikalauta apžiūros duobės, neva užteks vietos autobusų keltuvams įrengti. Tos duobės vėliau prireikė.
Beje, visų trijų konkursų sąlygose reikalauta, kad patalpos būtų suremontuotos, išasfaltuota aikštelė. Kaip matysite vėliau, patalpos nebuvo tinkamai suremontuotos, o aikštelė neišasfaltuota. Žinoma, jei asfaltu nelaikysime nuo nežinia kokių metų likusių prie pastato išlūžinėjančio asfalto liekanų.
Akivaizdu, kad reikalavimai buvo švelninami. O tai, manytume, paranku buvo Z.Mockaus įmonei.
Minėjome, rajono ir „Telšių autobusų parko“ vadovai tikino esą įmonės gamybinė bazė bus iškelta į buvusių kareivinių teritoriją Karaliaus Mindaugo gatvėje. Tačiau tos teritorijos detalusis planas parengtas tik 2014 metais, o naujų remonto dirbtuvių ir aikštelės projekto iki šiol — nė kvapo. Kaip, beje, ir pinigų tam objektui statyti.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: 2013 metų vasarą Zenono Mockaus įmonė įrenginėjo buvusį trąšų sandėlį Mažeikių gatvėje.