Valdžios pamėgta formulė: politika + verslas = nauda

(Tęsinys. Pradžia Nr.16)
 
Ankstesnėse straipsnio dalyse minėjome, kad „Telšių autobusų parkas“ išsinuomojo kitą pastatą ir teritoriją iš Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Zenono Mockaus įmonės. Pateikėme informaciją, kaip šis procesas klostėsi. O dabar apžvelgiame sudarytą nuomos sutartį.

Alvydas Ivoncius

Labai svarbu — tvoros aukštis?
„Kalvotoji Žemaitija“ ištyrė UAB „Telšių autobusų parkas“ sudarytą sutartį su Z.Mockaus įmone (dabar — UAB „Zimtransa“). Aptikome įtartinų dalykėlių: sutartyje kai kas — vienaip, tikrovėje — kitaip. Dabar palyginome skelbto pastato ir teritorijos nuomos sąlygas su sutartimi. Nesunku pastebėti, kad konkurso sąlygose išdėstyti ne visi reikalavimai įtvirtinti sutartyje.
Nors konkurso sąlygose ir sutartyje reikalauta, tačiau neįrengta ventiliacija suvirintojo ir autoelektriko darbo patalpose. „Telšių autobusų parko“ direktorius Petras Ročius mums paaiškino neva įrengta mobili ventiliacija.
Konkurso sąlygose reikalauta, kad autobusų stovėjimo aikštelė būtų ne mažesnė nei 4500 kvadratinių metrų, aptverta pusantro metro aukščio tvora. Keistokas pageidavimas: o ką, gal būtų blogiau dviejų metrų aukščio tvora? Negi konkurso dalyvis, kurio tvora būtų aukštesnė, ją turėtų pažeminti?

Neliko autobusų plovyklos
Konkurso sąlygose reikalauta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos būtų įrengtos vadovaujantis Statybos techninio reglamento normomis. Deja, tikrovėje viskas kiek kitaip. Žmonės pasakojo, kad lauke spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, pastate buvo keturi laipsniai šalčio. Gavęs Savivaldybės tarybos nario Algirdo Bacevičiaus skundą, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyrius nustatė: oro kondicionavimo sistema veikia neefektyviai, tikrinimo metu, kai lauke buvo aštuonių laipsnių šaltukas, pastate darbininkai kentė vieno laipsnio šaltį. Taigi kaip reikiant neveikia nei oro kondicionavimo, nei šildymo sistemos.
Pirmųjų dviejų konkurso sąlygų techninėse specifikacijose reikalauta būtinos „Telšių autobusų parko“ veiklai autobusų išorės plovyklos, leidžiančios plauti autobusus nepriklausomai nuo oro temperatūros, su įrengtais purvo nusėsdintuvais. Trečiojo konkurso sąlygose tos plovyklos jau neliko.
 
Atsisakė dar vieno reikalavimo
Pirmųjų dviejų konkursų sąlygų techninėse specifikacijose teigiama, kad turi būti „Dengta-apsaugota nuo atmosferinių kritulių įvažiuojančių autobusų patikrinimo apžiūros duobė, su įrengta patalpa budinčiam mechanikui, įrengtu san. mazgu“. Galima suprasti, kad čia kalbama apie atskirą pastatą ar patalpą. Tačiau trečiajame konkurse to atsisakyta. Žinoma, „Telšių autobusų parko“ direktorius P.Ročius gali teisintis, kad tokia duobė yra pačiame pastate. Jei teisinsis, įklimps. Mat sąlygose reikalauta įvažiuojančių, o ne į remonto dirbtuves įvažiavusių autobusų apžiūros duobės, taigi ji turėjo būti kitoje vietoje. Sakykime, remonto dirbtuvėse yra apžiūros duobė. Bet tą duobę išsirausė ir išsibetonavo pats „Telšių autobusų parkas“ už savo pinigus. P.Ročiaus atsakyme „Kalvotajai Žematijai“ teigiama, kad, nutraukus sutartį, duobę tektų užlyginti.
Trečiojo konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje tos apžiūros duobės su patalpa budinčiam automechanikui nebeliko.

Vos išsinuomoję užsigeidė duobės
Dviejose ankstesnėse 2013 metais įvykusių teritorijos ir pastato nuomos konkurso sąlygose reikalauta apžiūros duobės remonto dirbtuvėse. Šiuose dviejuose konkursuose neatsirado nė vieno dalyvio, o Z.Mockaus įmonė dar tebeįrenginėjo buvusį trąšų sandėlį. 2013 metų spalio mėnesį paskelbtas trečiasis konkursas. Ir sutapk taip: Z.Mockaus įmonė jau baigė ar buvo taip įsirengusi pastatą, kad atitiktų konkurso sąlygas. Taigi trečiojo konkurso sąlygose jau nebeliko apžiūros duobės remonto dirbtuvėse. Matyt, nuspręsta: tų duobių nereikės — užteks keltuvų. O gal, paspėliokim, būta kitokio plano? Na, kad ir šitokio: tegul tą duobę išsirausia ir išsibetonuoja pats „Telšių autobusų parkas“. Nepatikėsite, bet būtent taip ir nutiko. „Telšių autobusų parkas“ pastato ir teritorijos nuomos sutartį su Z.Mockaus įmone sudarė 2013 metų gruodžio 4 dieną. Ir štai jau 2014 metų pradžioje prireikė tos apžiūrų duobės. Ir „Telšių autobusų parkas“ 2014 metų sausio 29 dieną paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl tos duobės iškasimo ir išbetonavimo. Laimėjo „Kalvotosios Žemaitijos“ skaitytojams jau žinoma UAB „Ginstar“. Beje, konkursas buvo surengtas apklausos būdu, kai dalyvauti kviečiamos mažiausiai trys bendrovės. Apžiūros duobė „Telšių autobusų parkui“ kainavo 33 tūkst. 434 litus.
Transporto įmonėse turi būti naftos produktų gaudyklė. Keista, kad konkurso sąlygose jos „Telšių autobusų parkas“ nė nereikalavo. Užtat ši įmonė vėliau, jau išsinuomojusi pastatą ir teritoriją, sumanė įsirengti naftos produktų gaudyklę: ji kainavo 20 tūkst. 940 litų. Darbus vėlgi atliko „Ginstar“.
Sutartyje rašoma, kad patalpos turi būti suremontuotos (atliktas einamasis ir kapitalinis remontai), apšiltintos. Tačiau, kažin ar stogas apšiltintas? Sutartyje reikalauta pakeisti stogo dangą, bet pro stogą dar šiais metais pratekėjo vanduo. Sutartyje reikalauta išasfaltuoti aikštelę, tačiau tai, kas toje aikštelėje yra, sunku pavadinti asfaltu: greičiau seno asfalto likučiai nuo nežinia kokių laikų.

Kainavo elektros ir dujų linijos
„Telšių autobusų parkas“ 2014 metų rugsėjo 23 dieną su UAB „Ginstar“ sudarė sutartį „Suslėgtų gamtinių dujų kolonėlės Mažeikių g.13D,  Telšiuose, pajungimo darbai“. Sutarties pagrindas — apklausos būdu surengtas viešojo pirkimo konkursas. Suma — 49 tūkst. 408 litai. Sprendžiant iš šios sutarties, elektros ir dujų linijos atvestos už UAB „Telšių autobusų parkas“ pinigus. O „Telšių autobusų parko“ sutartyje su Z.Mockaus įmone rašoma: „Aikštelėje turi būti 0,4 kV, ne mažiau 90 kW galios įvadas su apskaita dujinei kolonėlei. Aikštelėje turi būti gamtinių dujų įvadas dujinei kolonėlei“. „Telšių autobusų parko“ technikos direktorius Stanislovas Šiuškus mums teigė, kad dujų ir elektros įvadai buvo, tačiau linijas reikėjo pratęsti iki dujų degalinės, o tai turėjo padaryti įmonė už savo pinigus. Bet čia dar neaišku, kaip iš tikrųjų buvo. „Kalvotoji Žemaitija“ šia tema buvo pateikusi klausimus tuomečiam UAB „Telšių autobusų parkas“ valdybos pirmininkui Kęstučiui Gusarovui, tačiau atsakymo negavo. K.Gusarovas teisinosi esą įpareigojęs P.Ročių parengti atsakymą. Visgi mes klausimus pateikėme K.Gusarovui, o ne P.Ročiui, ir norėjome sužinoti, ką atsakys tuometis Saviavaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Iš sutarties bei vėliau „Telšių autobusų parko“ lėšomis atliktų kai kurių darbų matome, kad toli gražu ne visos pastato ir teritorijos nuomos sąlygose išdėstytos prievolės konkursą laimėjusiai Z.Mockaus įmonei buvo įvykdytos. Priminsime, kad tuo metu Z.Mockus buvo Keleivinio transporto komisijos pirmininkas, turėjusios nemažą įtaką „Telšių autobusų parko“ veiklai. Z.Mockus ir buvo, ir tebėra Savivaldybės tarybos narys, priklausantis valdančiajai koalicijai.
Įspūdinga „investicija“ svetimoje teritorijoje
Apžiūros duobė bei naftos produktų gaudyklė (valymo įrenginiai) „Telšių autobusų parkui“ kainavo per 50 tūkst. litų. Vadinasi, galimai tokią žalą patyrė įmonė, šiems objektams išleisdama savo pinigus. Įrengiant elektros ir dujų linijas, „Telšių autobusų parkas“ išleido apie 50 tūkst. litų.
P.Ročiaus atsakyme mums teigiama esą aikštelei išasfaltuoti išleista 100 tūkst. litų. Tačiau, panašu, tėra išasfaltuotas nedidelis plotas tiesiai prieš įvažiavimo į dirbtuves duris. Tame plotelyje plaunami autobusai.
Sunkoka patikėti, kad tokio nedidelio plotelio išasfaltavimas galėjo kainuoti 100 tūkst. litų. Jei tuos pinigus sumokėjo „Telšių autobusų parkas“, tai jo „investicija“ į svetimą, nuomojamą teritoriją padidėtų beveik iki 200 tūkst. litų. Tokia verte būtų pagerintas „Telšių autobusų parkui“ nepriklausantis, o nuomojamas sklypas.

„Ačiū, viso gero…“
Redakcijos darbo mobiliuoju telefonu su P.Ročiumi nepavyko susisiekti. Neapleido nuojauta, kad ponas direktorius gali tyčia neatsiliepti. Paskambinau asmeniniu telefonu. Atsiliepė. Vos spėjus prisistatyti, pasigirdo atsakymas: „Raštu prašom pateikti klausimus. Iki malonaus“. Kadangi kebloka bendrauti su P.Ročiumi, klausimus pateikėme merui Petrui Kuizinui, Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui. Klausimus taip pat išsiuntėme Z.Mockui, tačiau jis neatsakė. Z.Mockui sudarėme galimybę paaiškinti šiame straipsnyje aprašomus faktus, aplinkybes, bet galbūt Savivaldybės tarybos narys, nors ir privalo, bet nemato reikalo atsakyti į jam pateiktus klausimus.
O už rajono vadus į klausimus atsakė P.Ročius. Klausimus ir atsakymus kartu su komentarais išspausdinsime kitame numeryje.
Kadangi dėl P.Ročiaus atsakymų šį bei tą reikėjo patikslinti, ponui direktoriui vėl paskambinome. Ir vėl ta pati giesmelė: P.Ročius nė nenorėjo išgirsti, ką norime pasitikslinti ir, paprašęs klausimus pateikti raštu, padėjo ragelį.
Kadangi klausimai buvo skirti merui Petrui Kuizinui ir Savivaldybės administracijos direktoriui, tai jie ir turėtų būti atsakingi už atsakymų turinį. Deja, kaip matysite kitoje straipsnio dalyje, atsakymai į mūsų pateiktus klausimus atsainūs bei neišsamūs.

(Bus daugiau)

Nuotraukoje: Ar šioje nuotraukoje matomas vaizdas įtikina, kad aikštelė buvo naujai išasfaltuota, kaip reikalauta sutartyje?