Svarbiausia — žmogus… Tegu suserga vėžiu?

Baigėme spausdinti išsamų straipsnių ciklą apie UAB „Telšių autobusų parkas“ iš Savivaldybės tarybos nario Zenono Mockaus įmonės išsinuomotas  patalpas. Kaip visada, Telšių rajono savivaldybės ir jos administracijos  vadovai tyli tarsi burnas užsisiuvę. O atsakyti turėtų į daug ką.
Alvydas Ivoncius

Rajono vadai apsigaubė tyla
Rinkdami medžiagą, paruošėme klausimus merui Petrui Kuizinui ir Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui. Vietoje jų atsakė UAB „Telšių autobusų parkas“ direktorius Petras Ročius. Kokie tie atsakymai, skaitėte praėjusio šeštadienio numeryje. Manytume, P.Ročiaus atsakymus perskaitė ir P.Kuizinas su S.Urbonu. Jei jiems abiem tikrai nuoširdžiai rūpėtų žmonės, būtų paraginę „Telšių autobusų parko“ valdybą P.Ročių dėl tokių atsakymų atleisti iš darbo. Arba bent patys būtų inicijavę tyrimą.
Apie „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto pardavimo, turistinio autobuso nuomos, kito pastato ir teritorijos nuomos aplinkybes rašėme ne kartą. Reiklūs rajono vadovai patys būtų užsiėmę išsamiu tyrimu, užuot davę suprasti neva viskas gerai. Nejaugi „Telšių autobusų parkas“  negalėjo  savo turto parduoti taip, kad jis, o ne turto dalies bendraturtis gautų kuo daugiau naudos?
Kadangi rajono vadai nieko net nebandė išsamiai išsiaiškinti, galima manyti, kad jie tokiu turto pardavimo būdu ir rezultatu buvo kažkodėl patenkinti.

Melu grįstas kelias
Neskaidrų pardavimą lydėjo ir Savivaldybės tarybos narių apgaudinėjimas. Juk sprendimo projekte buvo įrašyta esą leidžiama parduoti nebenaudojamą turtą. Tai — pirmas melo atvejis. Antras štai koks. Anuomet aiškinta neva reikia tą turtą parduoti, kadangi įmonės gamybinę bazę planuojama iškelti į buvusių kareivinių teritoriją. Tačiau nei tos teritorijos detalusis planas, nei naujos gamybinės bazės projektai nė nebuvo parengti. Savivaldybė ir „Telšių autobusų parkas“ net neturėjo pinigų naujai gamybinei bazei statyti. Rajono vadovai tai labai gerai žinojo. Vos pardavus turtą, išgirdome kitokią giesmelę: gamybinei bazei statyti „Telšių autobusų parkas“ neturi pinigų, todėl reikia nuomotis. Kaip visa tai vertinti, jei ne šiek tiek užslėptu Savivaldybės tarybos ir visuomenės apgaudinėjimu?
Dar net neišsinuomojus kito pastato, pasklido kalbos, kad įmonės autobusų remonto dirbtuvės įsikurs Savivaldybės tarybos ir Darbo partijos nariui Z.Mockui priklausančiame sandėlyje, kuriame  dešimtmečius laikytos cheminės trąšos. Taigi matome tokius įvykius: turtas parduodamas telšiškiui verslininkui, šis labai pelningai perparduoda UAB LIDL, o „Telšių autobusų parko“ autobusai išrieda į vietos politikui priklausančią teritoriją.

Žmonių saugumas nerūpėjo
Šioje istorijoje labiausiai šokiruoja ne pats turto pardavimas, ne kito pastato ir teritorijos nuomos aplinkybės, o rajono valdančiųjų požiūris į žmones. „Kalvotoji Žemaitija“ ne kartą rašė, kad tame sandėlyje anksčiau laikytos cheminės trąšos. Tačiau Savivaldybės tarybos nariai dėl to nesusirūpino. Juk pastate galėjo susiformuoti taršos židiniai. S.Urbonas, tuometis meras Vytautas Kleiva, „Telšių autobusų parko“ direktorius P.Ročius kažkodėl nė nesistengė pareikalauti, kad Z.Mockaus įmonė atliktų tyrimus ir būtų nustatyta, ar pastate liko taršos židinių, ar ne. Nemanome, kad tai labai rūpėjo ir vienam įtakingiausių rajono darbiečių Z.Mockui. Tylėjo ir jo partinis viršininkas Seimo narys Valentinas Bukauskas. Nors Z.Mockui taipogi pateikėme  klausimus dėl situacijos minėtame pastate, jis kažkodėl neatsakė.
Sunku suprasti, ko šiame tylėjime daugiau: atsainumo, cinizmo, įžūlumo, abejingumo? Negi svarbiausia — nauda, o ne žmonės, dirbantys tame pastate? Kokios moralės turi būti rajono politikai, jei drįsta rizikuoti žmonių sveikata?
Ne paslaptis ir trūkinėjanti stogą laikanti konstrukcija. Kokia buvo rajono vadovų reakcija? Jokios. Ar meras P.Kuizinas, jo pavaduotojas Kęstutis Gusarovas, Savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas yra tikri, jog ta sija neperlūš? Jei taip, tai kokiu vertinimu ir tyrimu jie remiasi? Gali būti, įtrūkiai sijoje tėra tik betono atplaišos, neturinčios esminės reikšmės konstrukcijos tvarumui. Visgi į tai gali atsakyti tik specialistai, atlikdami tyrimus. Nei P.Ročius, nei rajono vadovai tokių tyrimų nereikalavo.

Dauguma Tarybos narių — abejingi
Užtat visi šie nerimą keliantys ženklai parūpo Algirdui Bacevičiui.  Po jo raštų Aplinkos ministerijai, kai kurioms tarnyboms tikrintojai apsilankė „Telšių autobusų parko“ remonto dirbtuvėse. Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas pastato savininkui paskyrė baudą ir įpareigojo atlikti ekogeologinius tyrimus. Pagal A.Bacevičiaus pranešimą, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyrius „Telšių autobusų parko“ darbuotojui paskyrė baudą už tai, kad gerai neveikė ištraukiamoji ventiliacija.
Pastate buvo šalta. O „Kalvotajai Žemaitijai“ P.Ročius šaltakraujiškai atsakė neva pastatas šį sezoną… nebuvo šildomas. Pastate telkšojo balos. P.Ročius ramiai aiškina esą pro stogą varva neišnuomotoje pastato dalyje. Ponas P.Ročius mat neturi duomenų, kad pastatas būtų įrašytas į pavojingų ar avarinių statinių grupę, tarsi toks įrašymas/neįrašymas savaime ką lemia.  
Sudėkime viską krūvon: laiku, dar prieš išsinuomojant pastatą, nereikalauta atlikti ekologinių tyrimų; rajono ir UAB „Telšių autobusų parkas“ vadovams, atrodo, nerimo nekelia irstanti stogą laikanti sija; viduje telkšojo balos; gerai neveikė ištraukiamoji ventiliacija; žmonės kentė šaltį ir drėgmę. Šie faktai aiškiausiai rodo, kiek rajono valdžiai svarbiausia — žmogus.
Ne ką prasčiau matome, kaip darbiečiai įgyvendina savo šūkį: „Dideli darbai prasideda nuo mažų!“ Matyt, nejaučia nerimo dėl šiose remonto dirbtuvėse dirbančių žmonių ir konservatorių, „valstiečių“ partijų nariai. Nebuvo į tas remonto dirbtuves nosies galiuko įkišę rajono tvarkiečiai ir liberalai.