Kasmet, Kovo 11-ąją, TV3 televizija rengia projektą „Lietuvos garbė“ gražiausius ir kilniausius darbus nuveikusiems pagerbti. Ne išimtis ir šie metai. Tik jie išskirtiniai Telšiams — iš septynių net trys kilniaširdžiai žemaičiai.
Donata Kazlauskienė
„Metų pasiaukojimas“
Apie du ypatingus žmones — Karolį Kazlauską bei Marių Beniušį — esame ne sykį rašę laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“. Nepaprastą misiją šiemet atliko ir pelnė „Metų pasiaukojimo“ statulėlę Mama iš didžiosios raidės — Ilona Gaubytė.
Sausio pabaigoje Telšius sukrėtė staigi jauno vaikino — penkiolikamečio Ernesto Jankausko — mirtis. „Lietuvos garbėje“ kunigas Ričardas Doveika pristatė nominaciją „Metų pasiaukojimas“ ir įteikė statulėlę I.Gaubytei — mamai, kuri po staigios sūnaus mirties jo organus paaukojo donorystei.
E.Jankauskas buvo žavus, sveikas, stiprus ir energingas, tačiau netikėtas kraujo išsiliejimas į smegenis (aneurizma) buvo lemtingas. Apmaudu, bet medikai nebegalėjo padėti, vaikino smegenys jau buvo mirusios. Paauglio gyvybė užgeso atliekant kompiuterinės tomografijos diagnostiką. Ernesto netektį tiek artimieji, tiek bendraklasiai bei draugai išgyveno ypač sunkiai.
Nors lemtingą akimirką motinos širdis buvo sukaustyta skausmo, tuo pat metu ji rado savyje jėgų padėti kitiems, paaukodama sūnaus organus. „Tokioje situacijoje labai sunku apsispręsti. Mes esame krikščionys ir kitiems galime suteikti gyvenimo džiaugsmą“,— kalbėjo I.Gaubytė. Buvo paaukoti visi organai, kuriuos tik galėjo donuoti. Sėkmingai atliktos septynių donuotų organų operacijos. R.Doveika sakė, kad dėl galiojančių įstatymų donoro artimieji niekada nesusitinka su recipientais. „Jie gali tyliai dėkoti jiems, dangui ir pačiam gyvenimui“,— sakė kunigas.
Ilona sūnus augino viena pati. „Tai pats geriausias vaikas pasaulyje. Yra ir bus“,— sakė netektį išgyvenusi motina.
„Metų narsa“
„Kalvotojoje Žemaitijoje“ jau rašėme ir džiaugėmės iš Žemaitijos sostinės kilusiu narsiu, stipriu bei kilniu vyru — Mariumi Benešiu. Už „Metų narsą“ nominuotas Airijoje gyvenantis lietuvis kartu su kolega Jamesu Finnerty įsikišo į muštynes pernai Miltauno traukinių stotyje, Pietų Dubline, šv.Velykų rytą. Apsaugininkai išgelbėjo auką nuo mirtinų dūrių peiliu. Lemtingą dieną vyrai važiavo traukiniu, kai pamatė stoties perone muštynes. Jie sureagavo žaibiškai, staigiai sustabdė traukinį ir skubėjo malšinti įsiplieskusio konflikto.
Apsaugininku dirbantis vyras per raciją spėjo vadovams perduoti informaciją, kad reikės pagalbos. Dviem stipriems vyrams susidoroti su šešiais peiliais bei ašarinėmis dujomis ginkluotais užpuolikais nebuvo lengva, tačiau, kol atvyko policija, du iš jų sulaikyti. M.Beniušis ir jo kolega Jamesas buvo sužaloti. „Narsa, kurią parodė Marius, buvo neįtikėtina. Kai mane sužeidė, jis bėgiojo tiek prie manęs, tiek prie sužeistojo vaikino, nekreipdamas dėmesio į savo saugumą“,— tvirtino J.Finnerty.
Pagal Airijos politiką, apsaugininkas tegali užregistruoti įvykį, bet turi į jį nesikišti. „Jei Marius tik būtų vykdęs pareigą, airių šeima šiandien gedėtų netekusi sūnaus“,— sakė galiūnas Žydrūnas Savickas. M.Beniušis pasakojo, kad po to įvykio ilgai nedirbo — grįžo tik po devynių mėnesių, o jo kolega Jamesas apskritai nebegrįžo. Mariui buvo nutraukta sausgyslė, laukė ilgas gydymas, nykščio operacija.
Apsaugininku dirbantis vyras dar pernai už narsą ir pilietiškumą apdovanotas Lietuvos ambasadorės Dubline Rasos Adomaitienės. „Man įspūdį sudarė tai, kad tokiame dideliame žmoguje yra tokia jautri, užjaučianti ir šeimyniška siela“,— kalbėjo Lietuvos ambasadorė.
„Tik po laiko pradėjau galvoti, kokios galėjo būti pasekmės, kad galėjo negrįžti namo. Buvo baisu. Aš labai didžiuojuosi savo vyru“,— apie įvykį kalbėjo Mariaus žmona Kristina.
M.Beniušis daugiau kaip dvylika metų gyvena Airijoje. Vyras emigravo tuo tikslu, kad padėtų baigti medicinos mokslus savo sesei Živilei Vinžanovei. „Visada jaučiu brolį, kad jis yra šalia ir gali mane apginti. Brolis pasisiūlė išvažiuoti emigruoti į užsienį, kad galėtų man padėti. Dabar aš čia: baigiau mokslus ir esu savo mėgstamoje darbo vietoje“,— šypsojosi Mariaus sesuo Živilė.
Ž.Savickas sakė, kad M.Beniušis sportuoja nuo 2009 m. ir yra perspektyvus galiūnas. „Dažnai susiskambiname, patariu, kaip geriau pasiruošti varžyboms“,— kalbėjo galingiausias pasaulio žmogus. Jis dalyvauja Lietuvos galiūnų varžybose, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.
Telšiškis — pavyzdys visiems: pamačius skriaudžiamą žmogų, nelikti nuošalyje.
„Metų narsos“ statulėlę herojui įteikė Virginijus Alekna. Mariui padovanota pilna ekipiruotė galiūnų turnyrui ir čia pat pasiūlyta dalyvauti iššūkyje — tempti lauke stovintį limuziną.
„Metų šviesuolis“
Karolis Kazlauskas — Kveilių kaimo (Viešvėnų sen.) gyventojas. Tai tikras krašto šviesulys, Šaulių sąjungos Telšių kuopos atkūrėjas, tremtinys, visuomenininkas. Dar jaunu save laikantis septyniasdešimtmetis K.Kazlauskas sakė, jog stengiasi būti visiems geras, tolerantiškas. „Bet ar toks esu — nežinau“,— svarstė šaulys.
Atsiųsti „Metų šviesuolio“ anketą projekto rengėjams sumanė K.Kazlausko globotinis Marius Jonušas kartu su savo auklėtoja. „Sausį žiūrėjau „Lietuvos garbės“ reklamą. Tai buvo spontaniška mintis, susiejusi Mariaus globėjus su reklama televizijoje. Tai žmonės, spinduliuojantys dvasine inteligencija, gerumu. Tai tėvai iš didžiosios raidės“,— sakė M.Jonušo auklėtoja Raimonda Baltmiškė.
„Taip atsitiko, kad du broliukai (Marius ir Mindaugas) liko be gimdytojų. Vienas buvo 10 mėnesių, kitas — 1,5 metų. Paėmėme juos, užauginome. Dabar jau vyrai“,— pasakojo K.Kazlauskas. Marius juokavo, kad tėvas ne tas, kuris padirbo, bet tas, kuris užaugino. Mindaugui buvimas Karolio šeimoje reiškia meilę ir gyvenimą.
„Lietuva — man viskas. Esu laimingas ir patenkintas gyvenimu“,— sakė K.Kazlauskas. Jį puikiai vertino Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių VIII rinktinės vadas Julius Svirušis. Anot jo, Karolis gyvena ne dėl savęs, bet dėl kitų.
K.Kazlauskas su žmona Milda užaugino du savo vaikus, Telšių vaikų globos namai prašė priimti globotinius per vasarą, po to ragino pasiimti vaikus laikinai globai. Karolio šeima užaugino ir į gyvenimą išleido dvi našlaites, dar vieną mergaitę nuolat globojo iš Vaikų namų.
„Metų šviesuolis“ — aktyvus visuomenininkas ir labai rūpestingas. Jo namų kieme ne sykį yra įsikūrusi šaulių stovykla, taip pat susitikę yra ir tremtiniai. Tai aktyvus bendruomenės narys, mokiniams skleidžia pilietiškumo idėjas, ypač paslaugus. Prieš keletą metų būtent Karolis gelbėjo kaimynų užsiliepsnojusius ūkinius pastatus.