Rašėme, kad Savivaldybei pavaldžios UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius buvo įtariamas sutarties suklastojimu. STT Šiaulių valdyba dėl šio fakto pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šiaulių apygardos prokuratūra tyrimą nutraukė, tačiau nei J.Staševičiui, nei rajono vadovams dėl to džiaugtis nėra ko. Mat tyrimo metu nustatyta: sutartis, sudaryta tarp „Telšių šilumos tinklų“ ir UAB „Telšių buitis“, iš tikrųjų buvo suklastota.
Alvydas Ivoncius
Klastotę pripažino ekspertai
2015 metų rugpjūčio mėnesį STT Šiaulių valdyboje pradėtas tyrimas baudžiamojoje byloje dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo bei piktnaudžiavimo. Tyrimas pradėtas, kai STT Šiaulių valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius gavo informacijos, jog UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J.Staševičius, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai padarė kelias nusikalstamas veikas.
„Kalvotoji Žemaitija“ primena, kad 2011 metais sudaryta patalpų nuomos sutartis tarp „Telšių šilumos tinklų“ ir „Telšių buities“. Pagal šią sutartį „Telšių buičiai“ išnuomotos patalpos Sedos gatvėje, buvusioje katilinėje. Algirdo Bacevičiaus prašymu dar 2011-2015 metų kadenciją dėl šios nuomos buvo pradėtas tyrimas Savivaldybės tarybos Korupcijos prevencijos komisijoje. Tačiau komisija, kurioje dominavo valdančiųjų atstovai, nieko blogo neįžvelgė. Dar kartą tyrimas pradėtas jau šią Savivaldybės tarybos kadenciją Antikorupcijos komisijoje. Ji paprašė, kad J.Staševičius pateiktų su UAB „Telšių buitis“ sudarytą patalpų nuomos sutartį. J.Staševičius pateikė dokumentą. Pasirodo, jis buvo suklastotas.
Dokumento suklastojimą nustatė ir tyrė STT Šiaulių valdyba. Buvo atlikta Antikorupcijos komisijai pateiktos sutarties ekspertizė. Nustatyta, kad J.Staševičiaus pateiktas sutarties egzempliorius skyrėsi nuo pateikto Registrų centro Telšių filialui. Ekspertizės metu nustatyta, kad J.Staševičiaus Antikorupcijos komisijai pateikta sutartis nesudarė vientiso dokumento, keli lapai išspausdinti kitu spausdintuvu. Be to, skyrėsi Antikorupcijos komisijai bei Registrų centrui pateiktų sutarties kopijų turinys.
„Kalvotoji Žemaitija“ jau rašė, kad suklastotame sutarties variante neliko kai kurių punktų, kurie buvo neparankūs „Telšių buičiai“. Tą patį nustatė ir STT Šiaulių valdyba. Nebeliko tikrosios sutarties sąlygos, leidžiančios nuomos mokestį peržiūrėti kas trys metai, taip pat punkto, įpareigojančio „Telšių buitį“ atlaisvinti antro aukšto kai kurias patalpas. 2011 metais, kai buvo sudaryta sutartis, „Telšių buičiai“ vadovavo vienas įtakingiausių rajono socialdemokratų, Savivaldybės tarybos ir jos valdančiosios koalicijos narys Adomas Domarkas.
Pasirašyti liepė A.Domarkas
Dėl sutarties suklastojimo įtarimai pareikšti ne tik J.Staševičiui, bet ir „Telšių buities“ direktoriaus pavaduotojui Tomui Kniukštai. Mat jis 2011 metais pasirašė sutartį, kadangi bendrovės direktorius A.Domarkas tuo metu atostogavo, o vėliau, 2014 ar 2015 metais (tikslus laikas tyrimo metu nebuvo nustatytas) savo parašu patvirtino ir suklastotos sutarties puslapius.
Apklausiamas T.Kniukšta patvirtino, kad 2011 metais pasirašyti sutartį jį žodžiu įpareigojo A.Domarkas. T.Kniukšta STT pareigūnams teigė, kad patalpų Sedos gatvėje nuomos reikalus su J.Staševičiumi derino A.Domarkas. Jis T.Kniukštai pasakęs: atvyks J.Staševičius ir reikės pasirašyti sutartį.
T.Kniukšta teisinosi, kad 2014 metais vėl atvyko J.Staševičius ir pateikė pasirašyti sutarties pakeitimus: kelis lapus, tačiau be paskutiniojo sutarties lapo. T.Kniukšta pasiteiravo, ar su A.Domarku viskas suderinta. J.Staševičius atsakė, kad A.Domarkas viską žino, su juo viskas suderinta. T.Kniukšta pasirašė ant dviejų J.Staševičiaus pateiktų sutarties lapų. O būtent šis sutarties variantas ir buvo klastojamas.
Kad 2011 metų sudaryta sutartis buvo suderinta su A.Domarku, apklausiamas patvirtino ir J.Staševičius. Esą su buhaltere jis 2013 metais pastebėjo, kad neatitinka kai kurių patalpų plotas. Tuomet susitiko su A.Domarku ir pasakė, jog į sutartį neįrašyta viena nuomojama patalpa. A.Domarkas peržiūrėjo sutartį ir pastebėjo punktą dėl kai kurių patalpų atlaisvinimo, pareikalavus „Telšių šilumos tinklams“. A.Domarkui tai nepatiko. Kaip ir kitas punktas: dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo kas trys metai. A.Domarkas paprašė čia minėtus abu punktus išbraukti. J.Staševičius tai sutiko padaryti. Tačiau, užuot parengęs papildomą sutarties susitarimą ar kitą dokumentą, jis paprasčiausiai pakeitė originalią sutartį, išimdamas iš jos lapus, perspausdindamas ir įdėdamas naujus. Aišku, tuose naujuose lapuose neliko A.Domarkui nepatikusių sutarties punktų. Pareigūnams J.Staševičius teisinosi esą manęs, jog padaręs oficialius sutarties pakeitimus ir ištaisęs technines klaidas.
J.Staševičiaus biografija įspūdinga
Pareigūnai nustatė, kad T.Kniukšta nesuvokė pasirašantis suklastotą dokumentą, pagaliau ne jis ir buvo šio reikalo iniciatorius. Todėl, prokuroro manymu, nepadarė nusikalstamos veikos. O J.Staševičius, kaip teigia prokuroras, keisdamas anksčiau pasirašytos sutarties turinį, tai darė tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes.
Tiesą sakant, J.Staševičiui nebuvo reikalo klastoti sutartį: juk paprasčiausiai galėjo pasirašyti papildomą naują susitarimą. Gal bijojo, kad A.Domarko bendrovei naudingi sutarties pakeitimai iškils viešumon? Juk sutartį reikėjo pateikti Antikorupcijos komisijai. Sunkoka patikėti, kad J.Staševičius nežinojo elementarios sutarties keitimo tvarkos. Štai kas apie jį rašoma interneto enciklopedijoje „Vikipedija“: „1976 m. baigė Šaukėnų vidurinę mokyklą, 1979 m. — Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1987 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakulteto neakivaizdinį skyrių, įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę. 1979–1991 m. Kelmės Melioracijos statybos montavimo valdybos technikas, darbininkas, brigadininkas ir vyr. mechanikas. 1991–1995 m. valstybinės agroserviso įmonės „Kelmės agrochemija“ vyriausiasis inžinierius. 2000 m. UAB „Aledabas“ komercijos direktorius. 2000 m. ir 2008–2010 m. Telšių apskrities viršininko pavaduotojas, 2002 m. UAB „Vėtrūna“ komercijos direktorius. Nuo 2010 m. UAB „Ežerūna“ darbų vadovas. 1993 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 2010 m. Krikščionių partijos narys. 1995-1997 m., 1997-2000 m. ir 2000–2003 m. Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys. 1995–1997 m. Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 1997–2000 m. Kelmės rajono savivaldybės meras. 2011 m. iki rugsėjo mėn. Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. Žmona Judita Staševičienė — Telšių rajono apylinkės teismo teisėja.“
Kaip matote, J.Staševičiaus biografija įspūdinga. Ją šiek tiek papildome. Dabar J.Staševičius — Darbo partijos narys. Juo tapo, kai G.Vagnoriaus vadovauta Krikščionių partija susijungė su baudžiamosios atsakomybės siekiančia išvengti Darbo partija. 2011 metais „krikščionys“ tapo Telšių rajono savivaldybės valdančiosios koalicijos nariais. Netrukus darbiečio Kęstučio Anglicko vadovaujama UAB „Telšių šilumos tinklai“ valdyba atleido iš pareigų tuometį šios įmonės direktorių Danielių Rupšį. „Kalvotoji Žemaitija“ paskelbė, kad vietoje D.Rupšio „Telšių šilumos tinklų“ direktoriumi taps J.Staševičius. Taip ir įvyko. Tapęs įmonės direktoriumi, J.Staševičius privalėjo atsisakyti Tarybos nario mandato.
Neįtikėtina, svarbias pareigas ėjęs J.Staševičius nežinojo, kaip keičiama sutartis.
Direktorius nesijaučia kaltas
„Kalvotajai Žemaitijai“ J.Staševičius teigė esą neklastojęs sutarties, o ją pakeitęs. „Telšių buičiai“ naudingų pakeitimų norėjęs A.Domarkas. J.Staševičiaus manymu, tie pakeitimai nesukėlė įmonei žalos, apie ką savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą rašė Šiaulių apygardos prokuroras. „Ar vienaip, ar kitaip būčiau tuos pakeitimus padaręs, rezultatas vis viena būtų likęs toks pat“,— „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė J.Staševičius. Jo manymu, čia iš viso jokio klastojimo nebuvo, parašai yra originalūs.
Pastebėjus, kad prokuroras pripažino sutarties klastojimą, „Telšių šilumos tinklų“ direktorius mums vėl pakartojo esą niekam jokios žalos nepadaręs, todėl pareigūnai to tyrimo neturėjo nė pradėti.
Pripažino veiką mažareikšme
Šiaulių apygardos prokuroras Andrej Mirnyj savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl veikos mažareikšmiškumo teigia, kad J.Staševičius, kaip įmonės vadovas, galėjo keisti anksčiau pasirašytas sutarties sąlygas ir nebūtų viršijęs jam, kaip bendrovės vadovui, suteiktų įgaliojimų.
Prokuroras nutarime rašo: „Tačiau J.Staševičius pasirinko netinkamą sutarties sąlygų keitimo būdą: į esamą tikrą 2011-11-17 dokumentą įrašė kitus duomenis ir sukeitė atskirus dokumento lapus, manydamas, kad tokiu būdu yra daromas oficialus sutarties sąlygų pakeitimas. Savo veiksmus J.Staševičius paaiškino tuo, kad jis nėra teisininkas ir anksčiau jam neteko atlikti sutarties pakeitimo procedūrų“. Visgi prokuroras J.Staševičiaus veiksmus, keičiant sutartį tokiu būdu (vietoje originalių lapų įdedant kitus), įvertino kaip dokumento klastojimą ir jo panaudojimą. Kaip minėta, suklastota sutartis buvo pateikta Antikorupcijos komisijai.
J.Staševičiaus teisinimasis, kad nepadarė niekam žalos, neleistinu būdu pakeisdamas sutarties turinį, yra gana įdomus. Sakykime, kas nors suklastoja pasą, automobilio numerį, vizą, asmeninio namo statybos leidimą ir panašius dokumentus. Tai kam kokia žala tokiu atveju padaroma? Nebandykite taip elgtis: ikiteisminis tyrimas ir teismo nuosprendis bus garantuoti.
Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu J.Staševičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme. Prokuratūros nutarimą patvirtino Šiaulių apylinkės teismas. J.Staševičius šio teismo nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. O šis Šiaulių apylinkės teismo nutarimą paliko galioti. „Kalvotajai Žemaitijai“ J.Staševičius sakė, kad dar nėra išnaudojęs visų teisinės gynybos galimybių.
O kaip ši situacija palietė Savivaldybės tarybos narį, socialdemokratą A.Domarką, ką apie tai mano „Telšių šilumos tinklų“ valdybos pirmininkas Kęstutis Anglickas ir kuo dar buvo įtariamas J.Staševičius, skaitykite straipsnio tęsinyje.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: 2015 metų vasarą Jurgis Staševičius dėl sutarties turėjo aiškintis Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijai. Netrukus tyrimą pradėjo STT Šiaulių valdyba.