„Brangus kiekvienas žuvusysis…“
Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, įsikūrusioje grafų Zubovų laikrodinėje, įvyko fotografo ir metraštininko Alfonso Beresnevičiaus knygos „Žemaitijos krašto skaudžios praeities įamžinimas“ pristatymas ir paroda, skirti autoriaus 80-mečio jubiliejui. Šį darbštų plungiškį pažįsta ir Telšių rajono žmonės: 2015 m. laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ skelbė A.Beresnevičiaus užrašytus Varnių apylinkių žmonių prisiminimus, jo fotografijos ir negatyvai svariai papildė muziejų (Žemaičių „Alkos“ ir Žemaičių vyskupystės) rinkinius.
Jurgita Gustytė-Ivinskienė
„Mano nueitas ilgas kelias Žemaitijos ir dalies Lietuvos skaudžios praeities pėdsakais. Einant šiuo keliu, per kelis dešimtmečius sukaupta daug istorinės medžiagos: tremtinių, partizanų, jų artimųjų pasakojimai, vertingos dokumentikos sąrašai, renginių įrašai ir daugybė įvykių, paminklų, užfiksuotų nuotraukose ir negatyvuose. Man brangus kiekvienas žuvusysis, kiekvieno žmogaus išgyvenimai, kančios“,— taip savo darbo esmę apibūdina metraštininkas. A.Beresnevičius jaučia didelę atsakomybę už jam patikėtą medžiagą, stengiasi, kad kuo daugiau jos būtų paskelbta ir pasiekiama daugeliui besidominčių krašto istorija.
Gimė metraštininkas 1936 metų gegužės 12 dieną Šašaičių kaime, mokėsi Ubiškės septynmetėje mokykloje. 1956 m. baigė tuometį Kauno politechnikumą, įgijo ryšių techniko specialybę ir buvo paskirtas į Klaipėdos eksploatacinio techninio ryšių mazgo Plungės cechą viršininko pareigoms. Vėliau dirbo „Minijos“ dispečerinės įrangos ir telefonų automatikos elektromonteriu. Fotografuoja nuo 1958 m., 1972-1978 m. buvo Fotomenininkų draugijos narys, dalyvavo įvairiose parodose. Sovietmečiu fotografui teko ne tik fotografuoti, bet ir padėti „gaminti“ knygas. A.Beresnevičius padėjo Plungės klebonui Adomui Mileriui pasigaminti… katekizmą. Klebonas A.Mileris užsakė perfotografuoti katekizmą, išleistą 1941 m. Panevėžyje. A.Beresnevičius fotografavo kiekvieną knygos lapelį (šitam darbui netiko įprasta juosta, tad teko užsakinėti specialią juostą ir matinį popierių). Katekizmo lapelių fotografijas klebonas surišo į knygeles ir vėliau dalino vaikams, ruošiamiems Pirmajai Komunijai. „Už tokį darbą, pagal tuomet veikusius įstatymus, būtų teisę ne vieneriems metams laisvės atėmimo“,— pasakoja A.Beresnevičius. Tačiau didžiausia dalis metraštininko darbo skiriama partizaniniam judėjimui įamžinti. Pačiam fotografui susidurti su partizanais vaikystėje teko tik kartą: kai į jų sodybą Pateklėnų kaime atklydę partizanai tėvo prašė duonos. Šeima buvo stebima, nes už kilometro gyvenęs tėvo brolis bendravo su partizanais. Sibiro alsavimą Beresnevičių šeima jautė nuolat.
Nuo 1996 m. A.Beresnevičius ne tik fotografuoja, bet ir užrašinėja tremtinių, partizanų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvių ir kitų prisiminimus. Fotografas ir metraštininkas įvairioms Lietuvos atminties institucijoms (muziejams, archyvams, draugijoms) perdavė per 6 tūkst. fotografijų ir 18 tūks. negatyvų, per 4 tūkst. puslapių istorinės medžiagos. Aplankė 10 rajonų, pakalbino 500 žmonių.
A.Beresnevičiaus fotografijose užfiksuota mažoji sakralinė architektūra, senųjų dievdirbių menas, monumentų žuvusiems laisvės kovotojas, partizanų žeminės, kovotojų namai. Pateikiama ne tik fotofiksacija, bet ir labai detali informacija — nurodomos datos, koordinatės, autoriai, matuojami objektai ir t.t. Net 30-yje bažnyčių fotografavo interjerus.
A.Beresnevičius dalyvauja visuose partizanų pagerbimo renginiuose, fotografuoja, fiksuoja svarbiausius momentus. 2012 m. A.Beresnevičius užrašinėjo prisiminimus Varnių apylinkėse: pakalbino ir įrašė 14 žmonių prisiminimus. Metraštininkas be galo jautrios prigimties žmogus, subtiliai gebantis prakalbinti ir didžiausius žemaičių tylenius. Iš trobos į trobą vaikščioja su nedideliu krepšiu, kuriame būtiniausi įrankiai: diktofonas, fotoaparatas, rašiklis, popierius. Prakalbinti, išklausyti, o vėliau dar kartą perklausyti ir viską perkelti į popierių, tiksliai nurodyti vietoves, datas — tiek reikia padaryti, norint turėti keletą puslapių prisiminimų. Daugumos prisiminimai nėra tokie lengvi. Kartą viename pokalbyje A.Beresnevičius prasitarė, kad sunkiausia tuomet, kai šifruoja įrašus, nes pats pergyvena visas savo kalbintų žmonių nelaimes, neteisybes ir bėdas.
Išleistos kelios knygos, kuriose A.Beresnevičiaus fotografijos ir surinkta medžiaga: „Lietuvos laisvės kovos Žemaitijoje“ I ir II dalys, „Lietuvos laisvės armijos desantininkai Žemaitijoje: kovojusiems ir žuvusiems atminti“, o 2016 m. dėka ištikimo rėmėjo verslininko Jono Varkalio ir kitų išleista knyga „Žemaitijos krašto skaudžios praeities įamžinimas“, kurioje pristatomas visas fotografo ir metraštininko darbas. Žemaičių muziejaus „Alka“ išleistame 2016 m. kalendoriuje pristatoma A.Beresnevičiaus užfiksuota mažoji sakralinė architektūra. Laikraščio „Žemaičių Saulutė“ redaktorė Zita Paulauskaitė džiaugėsi, kad A.Beresnevičiaus pateikiami prisiminimai yra tokie, kaip juos pasakojo žmonės — be lituanistinių taisymų, išlaikant autentišką skambesį ir spalvą.
A.Beresnevičius vienintelis metraštininkas, gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, taip pat apdovanotas padėkomis, diplomais, garbės raštais už nuopelnus fotografijos srityje, 2006 m. spalio 18 d. — III laipsnio Šaulių sąjungos pažymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, 2010 m. vasario 16 d. — ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Renginio metu Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių Plungės bedrijos pirmininkė A.Grikšienė perdavė visos bendrijos sveikinimą ir žinią, kad metraštininkas A.Beresnevičius apdovanojamas medaliu „Vilties žvaigždė“.
Nuotraukoje: Metraštininkas A.Beresnevičius.