Alkoholis — Telšiuose akivaizdi pavojaus zona

Telšių rajono savivaldybės tarybos narė UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ direktorė Stefa Naujokienė sukvietė  įvairių institucijų darbuotojus į diskusiją skaudžia, alkoholizmo plitimo mūsų rajone tema.

Alkoholio padarytos žaizdos labai gilios, skaudžios ir lėtai gyjančios, tad kalbėti apie tai paskatino Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji balandžio mėnesį dalyvavo Telšių rajono savivaldybės Tarybos posėdyje ir kalbėdama priklausomybių tema pabrėžė, kad Telšių rajone rezultatai nedžiuginantys — žemaičiai pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančių, o 91 rajono gyventojui tenka 1 išduota licencija prekiauti sumaišančiais protą „velnio lašais“. Įtaigiai kalbėjusi tarybos posėdyje Seimo narė R.Šalaševičiūtė ragino rajono politikus suvienyti jėgas ir parengti strategiją bei planą dirbant prevencinį darbą su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis.
Diskusijoje, įvykusioje „Žemaitijos psichikos sveikatos centre“, dalyvavę Telšių rajono savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis, Visuomenės sveikatos biuro vadovas Aurelijus Laurinavičius, Švietimo, kultūros sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistės Daiva Marčenkovienė ir Zenaida Pikiotienė, Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė ir vyr. specialistė Reda Raginskienė, Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Artūras Stirbys, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Giedrius Apūkas, Adventistų bažnyčios pastorius Gintaras Nekis, Telšių jaunimo centro vadovė Saulena Pilitauskaitė, Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė, gydytojai psichiatrai Gintaras Naujokas ir Stasys Naujokas, Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Seimo narės R.Šalaševičiūtės Telšių biuro padėjėjos-sekretorės Gitana Piktužytė ir Danutė Jackutė kalbėjo apie priklausomybių situaciją ir dėl besaikio girtavimo kylančias problemas.
Diskusijos dalyviai konstatavo faktus ir samprotavo, ką reikėtų daryti, kad sumažėtų alkoholį vartojančių žmonių bei kokiomis priemonėmis išvengti neigiamų priklausomybės pasekmių. L.Bukauskienė įsitikinusi, kad būtina iš Telšių senelių globos namų ir jo padalinio Gedrimų savarankiško gyvenimo namų iškeldinti gyventojus, nesilaikančius priimtų elgesio normų. Jos manymu, reikėtų steigti tokius namus, kur galėtų pernakvoti asocialūs asmenys, kurie dabar glaudžiasi daugiabučių laiptinėse ar įvairiose viešose vietose. Dabartiniai Nakvynės namai neatlieka tokios funkcijos. L.Bukauskienė siūlė socialinės rizikos žmonėms teikti ilgalaikę globą. Jau yra toks atvejis, kai ūkininkas priglaudė vieną asmenį, kuris dirba, turi pastogę ir galimybę ištrūkti iš priklausomybės spąstų. Vedėjos nuomone, reikėtų tokius asmenis, kaip minėtas ūkininkas, skatinti finansiškai už socialinę priklausomybę turinčių žmonių reabilitaciją. Ji informavo, kad ruošiami globėjai ir jau šį rudenį jų šeimose apsigyvens našlaičiai. Be to, L.Bukauskienės nuomone, Dienos centrai privalo tapti ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus bei socialinės rizikos žmonių užimtumo vieta.
A.Tomkevičienė pateikė liūdną statistiką. Rajone yra aštuoniolika socialinės rizikos ypač kritinio elgesio šeimų, ir septyniose iš jų — pagrindinė problema alkoholizmas.
A.Vitkienė norėtų atskirti socialines paslaugas nuo gydymo, nes panaikinus Telšiuose blaivyklą, dažnai medikams tenka skubią pagalbą teikti nuolatiniams alkoholio padauginusiems klientams. Gydytoja apgailestauja, kad dėl to nukenčia į Skubios pagalbos skyrių atvežti ligoniai, be to, naudojamos gydyti skirtos lėšos.
Dažnas diskusijų dalyvis kėlė klausimą dėl jaunimo užimtumo. Tačiau į diskusiją įsijungusi Z.Pikiotienė tvirtino, kad tiems, kas nori, yra galimybė įsijungti į aktyvią ir įvairiapusišką veiklą. Moksleiviai gali pasirinkti net 50 neformalaus švietimo programų, jaunuoliai dalyvauti Atviro jaunimo centro renginiuose ar Dienos centrų veikloje. Tačiau pagrindinė priežastis ta, kad yra jaunų žmonių grupė, kuriems niekas neįdomu, nieko nenori ir išeities ieško tik svaigindamiesi alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
S.Pilitauskaitė išskyrė dvi tokių į priklausomybių liūną klimpstančių jaunuolių grupes: vieni nori viską išbandyti, o kiti — ieško draugų, bendravimo, nori kalbėtis, atverti savo sielos žaizdas. Tad abi grupės renkasi bendraminčius ir alkoholį.
G.Apūkas pripažino, kad pusė teisėtvarkos problemų susijusios su alkoholiu. Tai dėl besaikio gėrimo patiriami materialiniai nuostoliai, žuvę dėl smurto ir avarijose bei dėl girtaujančių ir smurtaujančių tėvų sužaloti vaikų gyvenimai. Alkoholizmas ir narkomanija yra jau nebepagydoma liga, kurią įmanoma tik sustabdyti, o iki galo ji neišgydoma. „Vienas asocialus žmogus mūsų valstybei kainuoja apie milijoną litų. Dirbama su pasekmėmis“,— teigė pareigūnas. Jo nuomone, prevencija — tai didžiausias indėlis į mūsų ateitį. Pasak pareigūno, priemonių yra daug ir įvairių. Galima mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, leidimų prekiauti svaigalais išdavimą, tačiau būtina tai daryti ne pavieniui, o susivienyti visoms institucijoms. Jo nuomone, priimti atitinkamus sprendimus gali ir Telšių rajono savivaldybės taryba.
Alkoholikai nėra vien benamiai ar valkatos. Ta liga gali susirgti įvairiausių profesijų, pašaukimų, luomų vyrai ar moterys. Aukštąjį išsilavinimą pasiekusieji rikiuojasi kartu su bemoksliais, milijonieriai su beturčiais, gydytojais, kunigais ir kt. Alkoholis nesirenka nei statuso, nei išsilavinimo. Alkoholizmas ne atskiro žmogaus, o visos jo šeimos, neretai ir kaimynų, nelaimė, nes visas gyvenimas sukasi tik apie geriančiojo savijautą, nuotaikų kaitą, elgesį. Pasak S.Naujoko, pamatę išgėrusį žmogų, dažnai pasišaipome ar numojame ranka į jo netinkamą elgesį ir taip uždegame jam „žalią šviesą“. Gydytojas patarė netoleruoti girtavimo, nesitaikstyti su nepriimtinu elgesiu ir kreiptis į policijos pareigūnus.
Psichiatras G.Naujokas pastebėjo, kad žmonės nesuvokia esantys alkoholikai. Tokiems sidras ar alus nėra alkoholis, o be pastarųjų gėrimų jie nesuvokia šventės, pramogos ar net bendravimo. Jo nuomone, jaunimas pirko, perka ir pirks gėrimus, nes nori išbandyti jų poveikį. Tačiau, kaip elgsis toliau, gali įtakoti ne tik jo paties, bet ir aplinkinių reakcija. Psichiatro manymu, kalbėtis galima tik su sąmoningu asmeniu, tačiau su socialinės rizikos žmogumi, kuris sugrįžta į tą pačią aplinką, susitinka su panašiais į save,  diskutuoti sudėtinga. Tokiu atveju veiksminga ne vien medikų, bet ir kitų institucijų, ypač bendruomenės pagalba. Jaunuolius reikėtų įtraukti į įvairias užimtumo programas, laiko leidimą centruose ar aktyvaus laisvalaikio zonose, skatinti iniciatyvas bei ieškoti nuo svaigalų atitraukiančių įdomių veiklų.
Diskusijos iniciatorė S.Naujokienė priminė, kad reikėtų sudaryti veiksmų  planą alkoholio vartojimo problemoms spręsti ir išskyrė grupes, su kuriomis  reikėtų dirbti, norint sustabdyti besaikį girtavimą ar išvengti dėl to kylančių  neigiamų pasekmių. Tai vaikai, probleminiai paaugliai, šeimos, kur vienas  iš sutuoktinių ar abu girtauja ir visiškai degradavę asmenys.
Išsakę samprotavimus, iškėlę problemas ir galimus jų sprendimus, diskusijos dalyviai kitą kartą rinksis ir parengs alkoholio prevencijos planą, spręs, kaip jį galėtų įgyvendinti pasitelkiant Nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, dvasininkiją. („KŽ“ inf.)

Nuotraukoje: Diskusijos dalyviai (iš kairės) Stefa Naujokienė, Juozas Vengalis, Kazys  Lečkauskas ir Aurelijus Laurinavičius.