Atrodo, UAB „Virbarta“ nėra nieko švento — remontuojant Rainių kančios koplyčios fasadą, šventovę pavertė statybiniu vagonėliu. Apsilankymas koplyčioje atėmė žadą — dar neteko matyti, kad statybininkai taip įžūliai šeimininkautų šventoje vietoje.
Giedra Akavickienė
Statybininkai užėmė net klausyklą
Vaizdelis iš tiesų šokiruojantis. Klausykloje sudėti statybinių medžiagų rulonai, o švento vandens indas visai neprimena, kam jis skirtas — ant jo puikavosi replės, darbo pirštinės, kiti statybai reikalingi daiktai.
Maldininkų suolai tapo lentynomis — čia sukrauti šalmai, sportiniai batai (pvz.: diadora), dažų dėžės, voleliai, teptukai, plaktukai, gulsčiukai, rūbai, mikrobangų krosnelė…
Koplyčioje, galima sakyti, per statybininkų šlamštą nebuvo kur kojos padėti. Kur turėtų klūpėti tikintieji — grindys apkrautos purvinomis nuo statybų kopėčiomis, dažų dėžėmis, laidais, čia išdidžiai stovėjo statinė, kastuvai, maišai su statybiniais mišiniais, įvairūs įrankiai — sunku viską ir išvardinti. Betvarkė įamžinta nuotraukose.
Nepagarba tikintiesiems ir koplyčios statytojams
Išvydus tokį vaizdą, bet kuriam save gerbiančiam, nebūtinai tikinčiajam, suspaustų širdį. Didžiausia nepagarba ne tik tikintiesiems, bet ir tos koplyčios fundatoriams.
Priminsime, kad Rainių kančios koplyčia pradėta statyti 1990 m. vasario 7 d., pašventinta 1991 m. birželio 23 d., minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Lėšas aukojo visuomenė, o statyba rūpinosi Žemaičių kultūros draugija.
Ant koplyčios pritvirtintoje akmeninėje lentoje parašyta, kad Kančios koplyčia pastatyta atminti visoms raudonojo teroro aukoms: Lietuvos sūnums ir dukroms — ištremtiems, nužudytiems, negrįžusiems. Kančios koplyčia tarsi simbolis Rainių miškelyje 1941 m. birželio 24 d. naktį žiauriai nukankintiems 75 politiniams kaliniams. Koplyčios rūsyje įrengtas muziejus.
Savivaldybė remontui skyrė 40 tūkst. eurų
Birželio 23 dieną Telšiuose vyks Rainių tragedijos 75-ųjų metinių minėjimo renginiai „Te angelas saugo jų tylią atmintį“.
Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti Telšių rajono savivaldybė Rainių kančios koplyčios remontui skyrė 40 tūkst. eurų. Iš Savivaldybės biudžeto lėšų sutvarkytas koplyčios fasadas, laiptai ir kiti darbai.
Jubiliejiniam Rainių žudynių minėjimui koplyčia pasipuošė, bet, kaip paaiškėjo, tie patys statybininkai, tvarkydami išorę, sujaukė šventovės vidų.
UAB „Virbarta“ direktorius: „Darbuotojams trūksta kultūros“
Apie statybininkų kiaulystę Rainių kančios koplyčioje norėjome pasikalbėti su Viešvėnų Švč. Trejybės parapijos klebonu Renatu Liuberskiu, kuris aptarnauja koplyčią. Deja, su dvasininku trečiadienį nepavyko susisiekti.
Užtat UAB „Virbarta“ direktorius Pijus Pocius nustebino savo atsakymais. Direktorius patikino „Kalvotąją Žemaitiją“ nežinantis, kad jo vadovaujamos bendrovės statybininkai susikraustė į koplyčios vidų ne tik su savo manta, bet ir statybinėmis medžiagomis, kad vos ne ant altoriaus kažką pjausto, šiukšlina. Tokiu atveju — statybininkai savavališkai užgrobė šventą vietą.
Paklaustas, kaip vertina tokį darbuotojų elgesį, P.Pocius tvirtino, kad neigiamai, žmonės neturi kultūros.
Kam vagonėlis, jeigu gali dešras pjaustyti koplyčioje
Suabejojus, ar įmanoma, jog UAB „Virbarta“ vadovybė gali nežinoti, kad jų statybininkai savivaliauja koplyčioje, direktorius P.Pocius atšovė, jog tądien nebuvęs statybos objekte. Tačiau, pasak patikimo šaltinio, darbininkai ant altoriaus, klausykloje įsikūrę jau senokai, tad vargiai ar apie tai galėjo nežinoti atsakingi vadovai.
P.Pocius miglotai kalbėjo apie tai, kodėl remontuojant Rainių koplyčią bendrovė nepasirūpino statybiniu vagonėliu, kuriame darbininkai gali atsipūsti, papietauti, pasidėti drabužius, įrankius ir panašiai. UAB „Virbarta“ direktorius ėmė aiškinti, kad darbininkai esantys vietiniai, jiems nereikia į darbą iš toli važiuoti, todėl atsisakyta vagonėlio, kuris kainuoja nemažus pinigus.
Tad peršasi išvada, kad dešimtis tūkstančių eurų už nedidukės koplyčios remontą gausianti įmonė taupo koplyčios sąskaita ją prišnerkšdama.
Gaila, bet taip iš direktoriaus P.Pociaus neišgirdome pažado, kad jis tuoj viską sutvarkys ir išvarys nesusipratėlius darbuotojus su batais, lėkštėmis, statybiniais įrankiais, medžiagomis iš koplyčios vidaus. Gerai, kad dar rūsyje esančiame muziejuje nesusikraustė ir nepradėjo pjaustyti dešrų ant eksponatų vitrinų.
Darbo inspektoriai rado pažeidimų
UAB „Virbarta“ sulaukė ne tik žurnalistų, bet ir darbo inspektorių dėmesio.
Gavę informaciją apie netinkamai vykdomus statybos-remonto darbus Rainiuose, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbuotojai operatyviai sureagavo.
Tą pačią dieną į objektą nuvyko Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai Rimandas Kazbaraitis ir Saulė Vaitkevičienė. Po atlikto statybos objekto patikrinimo, nustatytiems pažeidimams pašalinti nurodytais terminais R.Kazbaraitis surašė ir įteikė reikalavimą UAB „Virbarta“ direktoriui.
Kaip „Kalvotąją Žemaitiją“ informavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vedėjas Jonas Liekis, nustatyti pažeidimai: netinkamai pastatyti statybiniai pastoliai, statybvietėje nepažymėtos pavojingos zonos.
Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus duomenimis, UAB „Virbarta“ iki šiol paskutinį kartą buvo tikrinta 2013 08 08. Prieš šešerius metus patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: netinkamos kopėčios palipti ant pastolių, neįrengti aptvėrimai.