Savivaldybės administracija vėl „susimovė“

Stebint Telšių rajono savivaldybės administracijos rengiamus viešuosius pirkimus, peršasi dvi išvados: kai kada vienais atvejais konkursų sąlygos gali būti pritaikytos konkrečiai firmai; kai kada stengiamasi pasiekti, kad dalyvautų tik „reikalingų“ verslininkų bendrovės.

Alvydas Ivoncius

Valdžia stengiasi dėl „reikalingų“?
Ne kartą rašėme, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos rengiami viešųjų pirkimų konkursai yra neskaidriausi Telšių apskrityje. Mat Savivaldybės administracija itin pamėgusi rengti konkursus apklausos būdu, kai kviečiamos dalyvauti mažiausiai trys bendrovės. Pastebima tokia tendencija: kviečiamos dažniausiai tos pačios bendrovės. Laisvosios rinkos institutas pernai paskelbė, kad tokiu būdu rengiamų konkursų kur kas mažiau nei Telšių rajone yra Mažeikių, Plungės, Rietavo, Šiaulių bei kituose aplinkiniuose rajonuose.
Rašėme, kad net Šiaulių apygardos administracinis teismas pripažino, jog konkurso dėl Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos pastato remonto buvo diskriminacinės, pažeidžiančios teisės aktus. Galima įtarti: tokiomis konkurso sąlygomis siekta sumažinti pageidaujančių dalyvauti bendrovių sąlygas, sukurti palankesnes aplinkybes „reikalingoms“ firmoms.

Įžūli diskriminacija
Šių metų birželio mėnesį Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino ką tik paminėtas įžvalgas. Nustatyti pažeidimai rengiant viešojo pirkimo konkursą dėl „Džiugo“ gimnazijos stadiono statinių rekonstrukcijos. Remiantis konkurso sąlygomis, buvo galima atmesti pateiktą pasiūlymą, jei dalyvis neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija atmetė UAB „Limega“ pasiūlymą. Mat konkurso sąlygose reikalauta pasiūlymą pateikusios bendrovės turėti bent vieną specialistą, turintį teisę atlikti geodezijos ir kartografijos darbus. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi konkurso medžiagą, nustatė pačios Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pažeidimą. Mat UAB „Limega“ pasiūlyme nurodytas kaip subtiekėjas IĮ „Geolinija“, galėjusi tokius darbus atlikti.
Tuo tarpu, atmetusi „Limegos“ pasiūlymą, Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija nusprendė, jog konkurso sąlygas atitinka UAB „Dangų centras“ pasiūlymas. Ši bendrovė taip pat neturėjo geodezijos ir kartografijos specialisto, bet su juo buvo sudariusi sutartį. Galima manyti štai ką: Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija „Limegą“ kartu su jos pasiūlymu atmetė kaip „nereikalingą“ bendrovę, taikydama akivaizdžius dvigubus standartus. Juk abi bendrovės neturėjo geodezijos ir kartografijos specialistų, bet su jais buvo sudariusios sutartis. Taigi šiuo atžvilgiu abiejų bendrovių pasiūlymai buvo atitinkantys konkurso sąlygas.
Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo: Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija pažeidė lygiateisiškumo principą. Tačiau tai jau seniai nebestebina.
„Limega“ Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos raštu paprašė paaiškinti konkurso sąlygų nuostatą dėl geodezijos ir kartografijos darbų. Savivaldybės administracija nepasidrovėjo parengti, manytume, ganėtinai įžūlaus atsakymo. Esą konkurso dalyvis atitiks sąlygas, jei bus pasirašęs dėl geodezijos ir kartografijos darbų sutartį su fiziniu asmeniu. O kuo blogesnė tokius darbus galinti atlikti įmonė — juridinis asmuo? Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad šitoks Savivaldybės administracijos reikalavimas „iš esmės diskriminuoja“ konkurso dalyvius.
Dėl „Džiugo“ gimnazijos stadiono statinių rekonstravimo konkurso Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ir daugiau šiurkščių pažeidimų. Pavyzdžiui, konkurso sąlygose įrašyti vien konkretūs prekės ženklai, kai reikia nurodyti, jog gaminiai gali būti ir lygiaverčiai. Tai rodo, kad konkurso sąlygomis stengtasi perkamus projektui gaminius pritaikyti konkrečiam gamintojui, taip susiaurinant konkurenciją ir sumažinant ekonominį efektą.
Lietuvoje viešieji pirkimai yra ta sritis, kurioje siautėja sunkiai pažabojama korupcija. Ir ji veši visų pirmiausia dėl teisės aktuose tyčia ar ne paliktų spragų.

Tas pats kipšas groja visur
Pernai Seime įvyko parlamantinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ inicijuota apskritojo stalo diskusija „Nerimą keliančios Lietuvos statybų sektoriaus problemos“. Konferencijoje Seimo narė Agnė Bilotaitė pateikė liūdną informaciją: „Viešųjų pirkimų sektorius susiduria su didžiulėmis problemomis, kurias būtina spręsti. Labiausiai nerimą kelia tai, jog konkursus galimai laimi politinių grupių ar institucijų favoritai. Pernai (2014 metais. Red.) viešųjų pirkimų vertė viršijo 5 milijardus eurų, iš jų ketvirtadalis lėšų išleista statybų darbams pirkti — tai 1,3 milijardo eurų. 20 įmonių favoričių laimėjo beveik pusę, arba 47 procentus, visų konkursų“.
Konferencijoje Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka pastebėjo: „Klesti tarpusavio susitarimai. Yra pritaikomos sąlygos vienam pirkėjui — favoritui; jei laimi ne tas, kas turėjo laimėti, nutraukiama pirkimo procedūra ar atmetamas geriausias pasiūlymas; perkamos nereikalingos prekės, jei sutarta jas nupirkti; sutartyse įrašoma daugiau darbų negu realiai atlikta“. Specialistų skaičiavimais, apie 1 milijardas eurų nuo visų viešųjų pirkimų gali būti panaudojama neskaidriai.
Omenyje turint Civilinės metrikacijos skyriaus pastato „auksinio“ stogo bei kitų statybos darbų įtartinų konkursų istorijas, paminėtos pastabos taikytinos ir Telšių rajono savivaldybės vadovams bei viešpataujantiems vietos politikams.