Ant Šatrijos kalno naikinami pavojingi Sosnovskio barščiai

Legendomis apipintą Šatrijos kalną okupuoja mirtinai pavojingi Sosnovskio barščiai. Su invaziniu augalu į kovą kilo Varnių regioninio parko direkcija ir Telšių rajono savivaldybės administracija, skyrusi 300 eurų juodai plėvelei. Tikimasi, kad nupjovus Sosnovskio barščius ir uždengus plėvele, šie po kelerių metų tose vietose išnyks.
Giedra Akavickienė

Trykšta nuodingos sultys
Iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai į Lietuvą atkeliavo dar tarybiniais metais. Šis augalas tuomet laikytas itin tinkamu silosui.
Tuomet niekam nerūpėjo, kad augalas nuodingas. Suvešėję Sosnovskio barščiai nustelbia kitą augmeniją. Nupjovus šis augalas nesunyksta, vis atželia iš likusių žemėje šaknų. Be to, subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų.
„Tiek nupjauti, tiek išrauti augalą sudėtinga, jis trykšta nuodingomis sultimis. Tuos darbus atlikti gana pavojinga, reikėtų vilkėti specialius apsauginius kombinezonus“, — sakė Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė.
Direktorė papasakojo, kad su Sosnovskio barščiais ant Šatrijos kalno kovą pradėjo prieš trejus metus, tuomet juoda plėvele uždengė 20 arų plotą. Per kelerius metus uždengtos sėklos neturėjo galimybės sudygti, tikimasi, kad bent 20-yje arų tas augalas visiškai sunyko.
Tokį kovos metodą pasiūlė Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas Laurynas Novikas, daug domėjęsis, kaip lauk išprašyti Sosnovskio barščius.

Luokės apylinkėse veši invaziniai augalai
Pasak Varnių regioninio parko direktorės I.Zimblienės, ant Šatrijos kalno bandant išnaikinti šį nuodingą augalą bus sudėtinga, nes visose Luokės apylinkėse plyti jo plantacijos, ypač apleistose žemėse.  
„Jeigu su invaziniu augalu nekovos ūkininkai ir valstybė, naikinimas ant Šatrijos kalno bus beprasmiškas. Vėjo išnešiotos sėklos sudygs ir vėl suvešės Sosnovskio barščiai“, — aiškino pašnekovė.
Šiemet pirmą kartą ant Šatrijos kalno atsirado informacinės lentelės, kuriose pranešama, kad Varnių regioninio parko direkcija ir Telšių rajono savivaldybės administracija bendromis jėgomis bando išnaikinti Sosnovskio barščius.  
Lankytojai prašomi neliesti juodos plėvelės, taip pat nesiliesti prie Sosnovskio barščių, jų neskinti, nebarstyti sėklų, nes šie augalai pavojingi sveikatai. Patekusios ant odos šio augalo sultys, gali nudeginti.

Nukentėjo trys vaikai
Varnių regioninio parko direkcijos žiniomis, jau yra nukentėjusiųjų nuo Sosnovskio barščių. Kaip pastebėjo I.Zimblienė, moksleivių ekskursijos metu vienas paauglys nuskynė didžiulį šio augalo lapą ir išdykaudamas pamojavo juo kitiems vaikams. Grįžus namo, trims vaikams prireikė medikų pagalbos, kaip paaiškėjo, nuodingas augalas juos nudegino, sukėlė alergiją.
Sosnovskio barščiai gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo organus. Kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, o eteriniai aliejai — nudegimus, dėl kurių kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva. Jeigu pabuvus šalia Sosnosvskio barščių pasidarė negera, reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
I.Zimblienės teigimu, gausiai lankomo Šatrijos kalno turistams reikėtų vaikščioti įrengtais takais, laiptais, tuomet būtų mažiau galimybių kontaktuoti su šiuo nuodingu augalu. Suaugusieji turėtų nepalikti be priežiūros vaikų, kuriems patinka lakstyti kalnu, taip niokojant jį.
„Naudodamasi proga, noriu lankytojų paprašyti gerbti paveldo objektą, o ne mindžioti“, — baigiant pokalbį sakė pašnekovė.

Lietuvoje — nuo 1950 metų
Problemos rimtumą rodo tai, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščių paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas. Labiausiai barščių plotai pastebimi, kai jie žydi. Duomenys apie šio augalo paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas.
Gyventojų prašoma apibūdinti Sosnovskio barščio augimo vietas — nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra augavietė — valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga — pievoje, pamiškėje, dirbamuose laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa — ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti. Jeigu buvo naikinti — kokie būdai taikyti, kas ir kada tai darė.
Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.
Kaip praneša Aplinkos ministerija, Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, išstumia vietines rūšis ir užkariauja vis daugiau plotų.
Ten, kur žemė paliekama dirvonuoti, o šio augalo gausos niekas nereguliuoja, kasmet galima pamatyti naujas augavietes. Kiekvienas žydintis skėtis — taip vadinamas barščio žiedynas — subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi — net iki 100 tūkst. Jos išlieka gyvybingos keletą metų.

Vandalai siaubia kalną
Be Sosnovskio barščių, Šatrijos kalnas turi ir kitų problemų. Tai vandalai, niokojantys informacinius stendus, paliekantys išgertus butelius.
Varnių regioninio parko direktorė I.Zimblienė, kalbėdama apie kalno niokotojus, situaciją apibūdino trumpai: „Žmonėms vis dar trūksta kultūros“. Parko direkcija laikas nuo laiko atnaujina informacinius stendus, tačiau dėl kiekvieno įbrėžimo jų pakeisti neįmanoma stingant lėšų.
„Dažniausiai gadinami stendai su legendomis, prirašomi žodžiai: „melas“, „nesąmonė“, — pastebėjo I.Zimblienė.