Kraštotyra — pomėgis ir gyvenimo būdas
2016 m. rugpjūčio 23 d. sukako 85-eri metai, kai gimė Jonas Andriusevičius — mokytojas, muziejininkas, Žemaitijos kraštotyrininkas, muziejaus Gaulėnuose (Telšių r.) įkūrėjas ir pradininkas.
Dalia Karalienė
Jonas Andriusevičius gimė 1931 m. rugpjūčio 23 d. Rokiškio rajono Juodupės valsčiuje, Prudupės kaime. Tėvas Balys Andriusevičius dirbo Lietuvos pasienio policininku, todėl šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą. Nuo 1944 metų šeima apsigyveno Gaidžių kaime, netoli Tauragnų. 1951 m. Jonas Andriusevičius baigė Panevėžio mokytojų seminariją, o vėliau neakivaizdiniu būdu mokėsi ir baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgydamas istoriko specialybę. Nuo 1951 iki 1992 metų su pertrauka dirbo mokytoju. 1962 metais Jonas Andriusevičius su žmona Elena, taip pat mokytoja, atvyko į Gaulėnus mokytojauti.
Darbo pradžioje, kaip ir kitos mokytojų šeimos, apsigyveno mokyklos pastato antrajame aukšte. Vėliau įsikūrė savo pačių namelyje. Gaulėnuose Andriusevičių šeima gyveno iki 1979 metų. Mokytojo J.Andriusevičiaus kruopštaus kraštotyrinio darbo dėka, 1969 metais buvo įkurtas muziejus Gaulėnuose, anuomet pagarsėjęs ne vien Lietuvoje. Apie tai liudija įrašai lankytojų registracijos ir atsiliepimų knygose. Ilgą laiką šis muziejus dėl ekonominių priežasčių buvo besikaitaliojančių vietos kolūkių priklausomybėje. 1973 metais Gaulėnų kraštotyros muziejaus ekspozicija Jono Andriusevičiaus buvo perkelta ir įkurdinta antrajame Gaulėnų pradinės mokyklos aukšte (uždarius aštuonmetę mokyklą šios patalpos liko tuščios).
Muziejų mokytojas kūrė domėdamasis Šatrija, jos apylinkių senąja praeitimi, rinko ir sistemino gausią kraštotyrinę medžiagą. Renkant eksponatus, jam talkininkavo buvusios Gaulėnų aštuonmetės mokyklos moksleiviai. Negailėdamas laisvalaikio, mokytojas rengė muziejaus ekspoziciją, rūpinosi stendais, o vėliau čia buvo iškalbingas ekskursijų vadovas. Ekskursantai muziejuje visada būdavo laukiami. Atvykus ekskursijai, metęs visus darbus, skubėdavo į muziejų. Jonas Andriusevičius buvo vienas iš geriausių ekskursijų vadovų ne tik muziejuje Gaulėnuose, bet ir lankant Šatriją, jos apylinkių istorijos paminklus. Mokytojo triūsas neliko nepastebėtas. Jis eilę metų vadovavo Lietuvos kraštotyros draugijos Telšių rajono skyriui (buvo renkamas šio skyriaus neetatiniu pirmininku). Dirbdamas mokytoju Luokės vidurinėje mokykloje, J.Andriusevičius kūrė muziejų ir minėtoje mokykloje.
1979 metais J. Andriusevičius paskirtas Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriumi ir vadovavo iki 1986 metų.
Paskutinė darbovietė buvo Žemaitės vidurinė mokykla (dabar gimnazija) Telšiuose, kurioje dėstė istoriją iki išėjimo į pensiją.
Jonas Andriusevičius ilgus metus kaupė Telšių krašto praeities ir kultūros palikimą, surinko vertingą medžiagą apie Šatrijos kalną ir garsųjį Tadą Blindą. Mokytojas parengė keliasdešimt metraščių bei istorijos teminių rinkinių. Paskelbė spaudoje („Kalvotoji Žemaitija“, „Žemaičių Saulutė“, „Šiaurės Atėnai“ ir kt.) per 300 savo straipsnių. Sukauptą etnografinę-istorinę medžiagą publikavo straipsniuose „Kraštotyros“ leidinyje. Mokytojas-muziejininkas nuoširdžiai ugdė jaunuosius Žemaitijos kraštotyrininkus.
1996 m. vasarą, vadovaujant J.Andriusevičiui, grupė Žemaičių muziejaus „Alka“darbuotojų pertvarkė ir atnaujino Gaulėnų muziejaus ekspoziciją. Tų pačių metų spalio 26 dieną iškilmingai buvo atidarytas naujai atgimęs Gaulėnų muziejus. Atidarymo iškilmėse dalyvavo svečiai iš Vilniaus, Šiaulių, Akmenės, Šilalės ir kitų Lietuvos bei Žemaitijos vietų — kraštotyrininkų sueigos dalyviai, Telšių rajono savivaldybės ir Upynos seniūnijos atstovai. J.Andriusevičius buvo pagerbtas ir apdovanotas Telšių rajono savivaldybės padėkos raštu.
Šiuo metu muziejaus ekspozicija užima 7 kambarius. Muziejuje eksponuojama istorinė medžiaga nuo pat ankstyviausių laikų — neolito, t.y. pirminio žmonių apsigyvenimo pėdsakų šiame krašte. Eksponuojama ir vėlesnius laikus menanti Šatrijos, Gaulėnų, Maudžiorų, Luokės apylinkių istorinė medžiaga. Istorinė ekspozicija siekia laikus iki pat Lietuvos Atgimimo metų, Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. ir šių dienų. Čia daug vertingos medžiagos apie carinės Rusijos imperijos laikais buvusių kaimų gyventojų praeitį, apie šio krašto knygnešį, švietėją Juozą Sudarį, yra visa medžiaga Gaulėnų mokyklos istorijai, I ir II pasaulinio karo laikus menantys eksponatai bei kitos istorinės relikvijos.
Liaudies meno skyrelyje eksponuojami garsių Žemaitijos dievdirbių kūriniai. Gausūs ir įvairūs muziejuje etnografiniai buities daiktų ir senųjų amatininkų įrankių rinkiniai.
Jonas Andriusevičius mirė po sunkios ligos 2000 m. vasario 11 d. Palaidotas Telšių miesto naujosiose kapinėse. Po kraštotyrininko mirties Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva muziejui Gaulėnuose suteiktas Jono Andriusevičiaus muziejaus vardas. Muziejaus ekspoziciją šiuo metu prižiūri Henrikas Šiaulys.
2005 m. spalio 7 d. Gaulėnuose įvyko muziejaus 35-ojo jubiliejaus paminėjimas. Šventę, pagal parengtą projektą, tuomet suorganizavo Telšių kultūros skyriaus Upynos filialo vedėja Sofija Čegienė. Iškilmėse dalyvavo Telšių kultūros skyriaus, Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, muziejininkai, kultūros darbuotojai, kraštotyrininkai, J.Andriusevičiaus artimieji, Gaulėnų ir Upynos (Telšių r.) bendruomenių žmonės. Šventės metu atidengtas Telšių tautodailininko Vytauto Savickio sukurtas paminklinis stogastulpis muziejaus įkūrėjui Jonui Andriusevičiui. Ąžuolą stogastulpiui šiai kilniai progai dovanojo Telšių girininkija.
Ne kartą muziejus buvo atsidūręs ties išnykimo riba. Išsaugoti šį muziejų padėjo tik pozityvūs Telšių rajono savivaldybės sprendimai. Anksčiau dirbusių Savivaldybės vadovų bei dabartinio mero Petro Kuizino pastangų dėka, Gaulėnų bendruomenės (pirmininkė mokytoja Vida Šiaulienė), Upynos seniūnijos seniūno Donato Želvio pastangomis, šis kultūros ir paveldo objektas išlieka Žemaičių krašto ir visos Lietuvos žmonėms.
Jonas Andriusevičius buvo ne tik mano tėtis, jis buvo ir mano Mokytojas. Muziejus Žemaitijoje, netoli gražuolės Šatrijos, įdomus ir savitas, kaip ir pats jo įkūrėjas mokytojas Jonas Andriusevičius, kuris visą savo gyvenimą buvo paskyręs kraštotyrai — pomėgiui ir gyvenimo būdui.
Nuotraukoje: Kelionėje po Žemaitiją. Mokytojas J.Andriusevičius kairėje. 1990 m.