Žemaitijos sostinėje kyla farmacijos fabrikas

Telšių miesto pramoniniame rajone, Kalnėnų gatvėje, UAB „Escolit“ užsakymu UAB „Rudesta“ pradėjo statyti gamybos ir pramoninės paskirties pastatą, kuriame bus kuriami ir gaminami farmacijos produktai. Ta proga kalbamės su UAB „Escolit“ direktore VIRGINIJA JASEVIČIENE.

Giedra Akavickienė

— Kas investuoja Telšiuose?
— UAB „Escolit“ įkūrė Lietuvos ir Ukrainos akcininkai, siekdami vystyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą medicinos ir farmakologijos srityse.
2015 metais įmonė pradėjo statyti farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją. Tačiau politinė-finansinė krizė Ukrainoje sutrukdė akcininkų galimybę finansuoti laboratorijos statybą, todėl projekto įgyvendinimas buvo laikinai sustabdytas. 2016 metų pradžioje pavyko pritraukti naujus investuotojus, turinčius pakankamai finansinių galimybių toliau plėtoti projektą.
Šių metų pabaigoje įmonė atnaujino farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos statybas iš nuosavų lėšų ir planuoja baigti 2017 metų gruodžio mėnesį. Iki statybų pabaigos įmonė planuoja nuomotis patalpas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau — MTEP) veiklai vykdyti.
— Kokius vaistus laboratorijoje planuojama kurti?
— UAB „Escolit“ akcininkai turi sėkmingą patirtį inicijuojant ir įgyvendinant MTEP projektus bei ilgametę patirtį bendradarbiaujant su Europos, JAV ir Australijos specialistais. Kartu su JAV kompanijos įsteigta įmone UAB „Infoklinika“, UAB „Escolit“ inicijuojamas projektas yra skirtas sukurti vaistų nuo Alzheimerio ligos išradimo technologiją, naudojant fenotipinį patikrinimą iš pacientų gautų ląstelių modeliuose.
Projekto partneris — UAB „Infoklinika“, įsteigta JAV kompanijos, vykdančios biologinius tyrimus ir vaistų kūrimą genetikos, genomikos, proteomikos ir metabolomikos srityse, turinčios didelę tokios veiklos patirtį bei sėkmingai sukurtus ir išvystytus sprendimus pagrindinėms pasaulio biotechnologijų ir farmacijos milžinėms (pvz., „Pfizer“ ir kt.).
Partneris kartu su UAB „Escolit“ vykdys visas projekto MTEP veiklas, o šių įmonių tyrėjai yra pasaulyje pripažinti mokslininkai, sukūrę daug unikalių sprendimų.
— Dirbate su užsienio verslininkais, ar jiems Lietuva patraukli investuoti?
— Investuotojas turėtų žinoti, kad įstatymai nepasikeis per vieną naktį. Verslininkai tai vadina „reguliaciniu stabilumu“. Sako: gerai, pakelkite mokesčius, bet prižadėkite, kad artimiausius penkerius metus jų nekelsite, mes prisitaikysime.
Lietuvoje pasitaiko vilionių užsienio investuotojams — garsaus banko atveju pasiūlytos mokestinės lengvatos.
Atrodytų, kad yra galimybių. Štai, kad ir laisvosios ekonominės zonos prie miestų. Jeigu sutinkame, kad mažesni mokesčiai yra geras dalykas, tai kodėl juos taikome tik vienoje mažoje teritorijoje, kodėl negali visa Lietuva būti kaip laisvoji ekonominė zona?
Jeigu pripažįstame, kad mažesni mokesčiai padeda pritraukti įmonių, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kodėl politikai nori pasirinkti ir sakyti, kad šitam duosiu, o šitam ne?
— Dėkojame už pokalbį.