Šiuolaikinės Telšių pasakos

Valdoviukai lobių ieško

Broliukai ir sesikės, paporinsiu tamstytėms seną nutikimą. Kadaise, labai seniai, kai per Lietuvą spruko nuo maskolių į kailius gavę prancūzai, vienas jų apiplyšęs, alkanas būrys vilkosi per Byvainės girią — tą pačią, kurioj Svieto lygintojo šaika vėliau žandarams špygas rodė. Anuomet Svieto lygintojas dar nė gimęs nebuvo.
Taigi perbridę Pateklą, įžengė prancūzai į Byvainės girią. Smalsiai ir įtariai juos iš pakrūmių sekė mužikėliai su spragilais, ale užpult nedrįso. Priekyje jojo keli raiteliai, iš paskos jų dardėjo vežimai su grabais. Ką jie laidojo? Po daugybės metų atsibeldė Žemaitijon kažkoks prancūzas, maklinėjo dienų dienas, velkinas lopeta, po Byvainę. Nieko neradęs, prasitarė žmoneliams: anuose grabuose ne numirėliai, o auksas, sidabras gulėjo.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 5 (9917)