Vyriausybės nutarimu, Telšių miškų urėdijai suteikta valdymo teisė į Lietuvos kariuomenės Pagudonės karinio poligono sklype esantį nenukirstą mišką ir iš jo pagamintą medieną. Pernai vasario 22 dieną aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino vidinės miškotvarkos projektą, pagal kurį Pagudonės karinio poligono miškai bus tvarkomi, naudojami, atkuriami, įveisiami dešimt metų.
Algirdas Dačkevičius
Telšių girininkijai iššūkių netrūksta
Pagudonės poligoną, kuris šiuo metu prižiūrimas ir tvarkomas Telšių girininkijos miškininkų, įkūrė sovietinė kariuomenė 1962 metais. Jis buvo skirtas keturiems rezerviniams pulkams. Poligonas turėjo lengvųjų šaulių ginklų ir prieštankinių ginklų elektrines šaudyklas, taip pat jame įrengti šarvuotos technikos garažai bei šaudmenų sandėliai.
1993 metais išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, poligonas perduotas Telšių rajono savivaldybei, kuri vėliau šį objektą perdavė Savanorių krašto apsaugos tarnybos (SKAT) 10 rinktinei (vėliau KASP Žemaičių apygardos 10 rinktinė). 2011 metais Šiauliuose atkurta KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, kuri ir perėmė poligono valdymą. Prieš dvejus metus — 2014-aisiais — Pagudonės poligonui suteiktas divizijos generolo Edvardo Adamkavičiaus vardas.
Kaip pastebėjo Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys, poligone miškininkai vykdo ūkinę veiklą, ją derindami su kariškių pratybų pateikiamais grafikais. Pagudonės poligono administruojamų miškų, pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį, priskirtų ketvirtajai ūkinei grupei, plotas — 299 hektarai.
Apskritai Telšių girininkijoje didžiąją dalį sudaro privatūs miškai — jų 9316 ha (68,7 proc.), o valstybinių miškų yra 3818 ha (28,1 proc.). Dar turima ir kitų naudotojų — „Lietuvos geležinkelių — 432 ha (3,2 proc.) miškų. Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas įpratęs prie nuolatinių iššūkių. Iškalbus faktas, jog 13 tūkst. 566 ha girininkijos ploto — daugiau kaip 35 proc. — apima saugomos teritorijos: Germanto valstybinis kraštovaizdžio draustinis (520,9 ha), Plinkšių valstybinis kraštovaizdžio draustinis (68,6), Buožėnų geomorfologinis draustinis (55,5 ha), Plinkšių biosferos poligonas (2018,8 ha). Beje, pastarojo 5,1 ha bendro miškų ploto patenka į karinio poligono teritoriją. Girininkija turi ir 5 kertines miško buveines (23,88 ha).
Atskiros priežiūros laukia 7 atokvėpio vietos su lauko baldais ir laužavietėmis. Netrūksta lankytojų prie Ilgio, kur įrengta poilsiavietė, Germanto ir Tausalo ežerų. Gerai, jei žmonės kultūringi. Bet pasitaiko ir niekdarių, kurie nevertina kuriamo grožio. Visas jų padarytas piktžaizdes reikia užgydyti miškininkams.
Rengiant įvairiausias medelių sodinimo progines talkas, akys irgi nukrypsta į urėdiją, kurios plotas arčiausiai Telšių — juk taip patogiau atvykti talkininkams. Šlama parkas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, Europos miškas, viršūnes į dangų kelia Telšių miškų urėdijos 90-mečio giraitė. O ir pernai rajono laikraščių žurnalistai, minėdami Spaudos dieną, prašėsi telšiškių miškininkų priglausti sodinant Spaudos giraitę. Ir šie išgirdo. Ne tik išgirdo, bet ir patys su žurnalistais giraitę sodino.
Lydi abipusis supratingumas
Kalbantis su urėdu Bronislovu Baniu, vyr. miškininku Arvydu Jokužiu, girininku Egidijumi Kęsminu, buvo jaučiama, jog poligone visi darbai rikiuojami sklandžiai. Žinoma, ši vietovė yra specifinė teritorija, todėl ten darbai vykdomi pagal suderintą abipusį tvarkaraštį.
„Kadangi nesame visiški šeimininkai ir negalime darbuotis kada panorėję, stengiamės savo veiklą orientuoti į žiemos metą, kai labiau aprimsta šaudykla“,— pasakojo E.Kęsminas. Ir miškininkai, ir kariškiai puikiai suvokia, kad žemė, kurioje auga miškas, turi teikti naudą, o ne nuostolius. Abi puses sieja daug reikalų, turima įvairių sąlyčio taškų.
Ypač miškininkams organizuotai reikia suktis šiltuoju metų laiku, kai suaktyvėja kariškių veikla poligone, taip pat būtinas didelis akylumas rūpinantis priešgaisrine sauga, kad karštymečiu tokiame svarbiame objekte nekiltų gaisrai. Žinoma, tuo metu turi nenukentėti ir miško priežiūra. Juk reikia laiku medelį pasodinti, jį apravėti, nupurkšti repelentais, išgenėti. „Viską suderiname, suvokdami, kad ir mes, ir kariškiai vykdome savo pareigas“,— sako E.Kęsminas.
Poligono miškams būdinga didelė rūšinė įvairovė ir mišrumas, nors ir nėra kietųjų lapuočių medynų. Vyrauja minkštųjų lapuočių medynai — beržynai sudaro 41,7 proc., baltalksnynai — 18,6 proc. ir juodalksnynai — 1,2 proc. Tarp spygliuočių vyrauja pušynai — 26,9 proc. ir eglynai — 10,4 proc. ploto. Jaunuolynai užima 5 proc. visų medelynų ploto.
Kulkos švilpia — baltajam kiškiui nė motais
Kaip jau pastebėta, į karinio poligono teritoriją patenka maža Plinkšių miško biosferos poligono dalis. Joje jokios ūkinės priemonės neprojektuojamos, todėl saugomoms gamtinėms vertybėms jokio neigiamo poveikio negresia. Čia neaptikta ir kertinių miško buveinių.
Įdomu tai, jog poligono teritorijoje aptiktas baltasis kiškis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Rašydamas poligono vidinės miškotvarkos recenziją, ASU Miškotvarkos ir medienotyros instituto direktorius doc.dr. E.Petrauskas pastebėjo, kad baltajam kiškiui išlikti kariniame poligone, kuriame vyksta šaudymo pratybos, šansai maži. Tačiau reikėtų suabejoti, ar šiam žvėreliui šaudymas — nė motais. Juk poligonas įkurtas daugiau kaip prieš 50 metų — 1962-aisiais. Ar nebus baltajam kiškiui šaudymas, jo negaudant, įprasta kasdienybė?
Mokslininkas mano, kad reikėtų rekomenduoti Plinkšių miško biosferos poligono 5,1 ha plote kariniame poligone panaikinti, ateityje tai nekeltų biurokratinių nesusipratimų tarp Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijoms pavaldžių institucijų.
Netinkamos žemės sumaniai panaudojamos miškui įveisti
Apžiūrint miškus, akivaizdžiai pastebimas miškininkų darbo vaisius, pradėtas prieš gerą dešimtmetį. Ošia eglaitės, aukštai iškėlę viršūnes siūruoja juodalksniai. E.Kęsminas aprodė apie 8 ha iškirstą krūmynų plotą, kur pavasarį bus įveistas naujas miškas — juodalksniai. „Spustelėjus šalčiui, iš kirtaviečių viską išgabensime. Dabar niekas neprapuola — iki menkiausios šakelės praverčia biokurui“,— pasakojo E.Kęsminas. Girininkija rūpinasi ir privažiavimu prie kirtaviečių. Miškininkai naujam gyvenimui prikėlė seną kelią, vedantį per mišką, turi ir greiderį išmaltiems keliukams palyginti.
Urėdas B.Banys ir vyriausias miškininkas A.Jokužys prisiminė sėkmingus 2002-2012 metus, kai kasmet urėdijoje buvo įveisiama po 100 ha naujo miško. Telšiškiai, įveisę 1000-ąjį naujo miško hektarą, buvo tarp šalies miškininkų pripažinti lyderiais. Telšių girininkijai šie darbai irgi sekėsi puikiai. Ji pateko į trejetuką urėdijos girininkijų, daugiausiai įveisusių naujo miško.
„Vis sunkiau surasti žemės ūkio reikmėms netinkamų plotų, kuriuose galėtume įveisti naują mišką. Gauname įvairiausių sunkiai pasiekiamų varganų užkampių arba plotelių saugomose Žemaitijos nacionalinio ir Varnių regioninio parkų teritorijose“,— pasakojo B.Banys.
Papuola ir užpelkėjusių krūmynų. Vis tik ir tokiomis sąlygomis urėdija kasmet planuoja įveisti po 50 ha naujo miško.
Po 2012-ųjų laimėjimų ant laurų neužmigo ir Telšių girininkija. 2013 metais joje miškininkai įveisė naujo miško 3,8 ha, 2014 — 2 ha, 2015 — 4,1 ha, 2016 — 9,7 ha, o 2017-aisiais planuoja įveisti 9 hektarus.
Nuotraukoje: Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas.