Mero ryžtas — išgaravęs, valdininkai — ramūs

Praėjusių metų lapkričio mėnesį meras Petras Kuizinas (nuotraukoje) pareiškė, kad galima atleisti iki 30 procentų Savivaldybės administracijos darbuotojų.

Alvydas Ivoncius

Pareiškimas Administraciją nustebino
Tokia mero žinia nustebino. Jei skaičius žeria tiesiogiai žmonių išrinktas meras, tai, reikia manyti, žino, ką kalba.
Deja, pasirodo, nutiko taip, kaip su tomis skolomis. Primename, kad pernai meras aiškino neva Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai yra „arti nulio“. O iš tikrųjų tokios skolos buvo persiritusios per tris milijonus eurų.
Pateikėme Savivaldybės adminsitracijai štai tokį klausimą: „Lapkričio mėnesį spaudos konferencijoje meras P.Kuizinas pareiškė, kad numatoma atleisti trečdalį Savivaldybės administracijos darbuotojų. Prašytume paaiškinti, kada ši iniciatyva buvo aptarta Savivaldybės administracijoje, ar yra oficialus mero raštas dėl numatomų atleidimų; kiek iš viso būtų atleista darbuotojų; kokiais principais remiantis jie būtų atleidžiami; kiek kainuotų išeitinės kompensacijos; kodėl numatoma atleisti būtent trečdalį, o ne daugiau ar mažiau darbuotojų; kiek dabar darbuotojų dirba Savivaldybės administracijoje?“
Ir štai ką atsakė Savivaldybės administracija: „Informuojame, jog Telšių rajono savivaldybės administracija neturi jokios informacijos apie Jūsų nurodytą darbuotojų atleidimą“.
Taigi, pasirodo, niekur niekas nesvarstė, kiek urmu būtų galima atleisti Savivaldybės administracijos darbuotojų.
Vis tik praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai rajono laikraščiai paskelbė žurnalistams paminėtą atleistinų darbuotojų procentą, kilo šioks toks nerimas. Bet greitai valdininkai suprato — tai tiesiog mero leptelėjimas.
Administracija yra Telšių rajono savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai (16 skyrių), į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai (direktorius, du direktoriaus pavaduotojai, Savivaldybės gydytojas) ir struktūriniai teritoriniai padaliniai — seniūnijos (11 seniūnijų). Telšių rajono savivaldybės administracijos etatų skaičius: 134,5 etato — valstybės tarnyboje, 210,5 etato — pagal darbo sutartį.

Steigia naujus etatus
P.Kuizinas kažkodėl buvo įsitikinęs, kad galima atleisti per šimtą Savivaldybės administracijos darbuotojų.
Visgi toks skaičius turėtų būti pagrįstas solidžia analize, o ne laužtas iš piršto.
Antra vertus, vietoje etatų mažinimo matome gausinimą. Štai praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje leista įsteigti naują etatą Visuomenės sveikatos biure. Ir tai nėra pavienis atvejis: Taryba leidžia steigti naujus etatus ne taip jau ir retai.

Gyventojų mažiau, valdininkų — daugiau
Laisvosios rinkos institutas pernai skelbė, kad Telšių rajono savivaldybė buvo viena iš tų, kurioje sparčiausiai augo valdininkų skaičius mažėjant gyventojų. Be to, Savivaldybė turėjo valdininkų daugiau nei kiti panašaus dydžio rajonai: 2015 metais Telšių rajono administracijoje dirbo 318, o Jonavos — tik 215, Kėdainių — 156.
Laisvosios rinkos instituto pranešime buvo sakoma: „Jei 2011-aisiais Lietuvoje buvo apie 13 tūkst. 450 savivaldybių administracijos darbuotojų (pareigybių), tai 2015-aisiais jų buvo jau 14 tūkst. Per ketverius metus darbuotojų padaugėjo apie 550. Ar 550 yra daug? Tai tiek, tarsi Lietuvoje būtų atsiradusios trys naujos Alytaus rajono savivaldybės administracijos.
Tačiau Lietuvoje gyventojų ne daugėja, o mažėja. Nuo 2011 metų sumažėjo 130 tūkstančiu. Taigi trijų Alytaus rajono dydžio gyventojai pradingo. Bet savivaldybių darbuotojų skaičius trimis Alytaus rajono dydžio savivaldybių administracijomis išsiplėtė.
Tai yra visuotinė tendencija. Nuo 2011 metų net du trečdaliai Lietuvos savivaldybių administracijų padidino savo darbuotojų skaičių.
Jei administracijų pareigybių skaičiaus augimą palygintume ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu, pamatytume dar prastesnį vaizdą. 2011-2015  metais administracijos darbuotojų skaičius 1 000 gyventojų augo visose savivaldybėse, išskyrus Švenčionių rajono, Neringos, Šiaulių miesto. Skaičius nesikeitė tik dviejose — Kauno ir Kazlų Rūdos savivaldybėse“.
Aišku, augant valdininkų skaičiui, reikėjo daugiau išlaidų. Ir ne vien atlyginimams. Biudžetinės įstaigos darbuotojo „kaina“ turi būti vertinama atsižvelgiant į daug ką: atlyginimą, išlaidas pastatams remontuoti, šildyti, baldams, kompiuterinei įrangai, kanceliarijos reikmenims, automobiliams ir jų degalams bei panašiai. Taigi, kai biudžetininkai verkšlena dėl savo atlyginimų, jie neturėtų pamiršti, kiek kainuoja jų darbo vieta.

Proporcijos bauginančios
Lietuvoje valstybiniame sektoriuje pernai dirbo apie 380 tūkst. žmonių, kas yra labai nemaža dalis palyginti su visais dirbančiais. Pernai privačiame sektoriuje dirbo 960 tūkst. žmonių. Taigi vienam biudžetininkui tenka 2,52 dirbančio privačiame sektoriuje. 2016 metais Lietuvoje niekur nedirbo 1 mln. 55 tūkst. žmonių — pensininkų, bedarbių, vaikų, neįgaliųjų.
Jei dar 2003 metais valstybės tarnautojų buvo apie 19 tūkst., tai pastaraisiais metais šis skaičius viršija 30 tūkst. Valstybės sektoriuje dirba ne tik valstybės tarnautojo statusą turintys darbuotojai, bet ir darbuotojai pagal darbo sutartis. Jų taip pat sparčiai daugėjo. Nuo 1995 metų valstybės valdymo darbuotojų skaičius išaugo trečdaliu ir dabar siekia 80 tūkst. O juk buvo sparčiai plečiamos el.paslaugos…
Pernai Seimo Audito komitetui buvo pateikti duomenys, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2015 m. sausio 1 dienos buvo įsteigta 1430 naujų pareigybių, užimtų etatų skaičius padidėjo 1243 — gerokai daugiau nei iš viso dirba žmonių vienoje didžiausių Lietuvos pramonės įmonių „Achemoje“. Tuo tarpu 2015 metais iš Lietuvos išvyko per 22 tūkst. gyventojų — beveik tiek gyvena Ukmergėje.