Nors politiniame Lietuvos gyvenime netrūksta skandalingų istorijų, tačiau tarp jų praslysta ir rimtus pokyčius tai viename, tai kitame valstybės sektoriuje žadantys sprendimo projektai. Vienas toks — lyg Damoklo kardas — pakibo virš švietimo įstaigų vadovų galvų…
Lina Dijokienė
Nerimą sukėlė siūlomos įstatymo pataisos
Kiek atslūgus aistroms po kai kurių skandalų Vilniaus mokyklose bei netrukus po jų pasirodžiusių LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės Švietimo įstatymo pataisų, galima kiek ramiau apsvarstyti, kokios naujovės laukia jau kitąmet švietimo įstaigų vadovų — vaikų lopšelių-darželių bei mokyklų direktorių.
Taigi Prezidentė D.Grybauskaitė Seimui svarstyti pateikė Švietimo įstatymo pataisas. Jomis būtų taikomos vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir veiklos vertinimas. Toks sprendimas priimtas po to, kai, kaip teigė šalies vadovė, ji yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kuriose dažni konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams.
„Daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas,— teigė Prezidentė, — yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų. Pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai lemia prastą vaikų ugdymo kokybę. Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą“. Šiomis Švietimo įstatymo pataisomis siūloma keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galėtų vadovauti tik dvi kadencijas, vienos jų trukmė — penkeri metai. Po pirmosios kadencijos toks vadovas turėtų iš naujo dalyvauti viešame konkurse. Tokios terminuotos sutartys įprastos ne vienoje itin gerų mokymosi pasiekimų turinčioje užsienio šalyje.
Be to, siūloma įvesti ir griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetį vertinimą. Jeigu dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų.
Valdžia siūlymus kritikuoja
Telšių švietimo įstaigų vadovų pasitarime Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė perskaitė kreipimąsi į šalies valdžios institucijas, kuriame iš esmės nepritariama Prezidentės pasiūlymui arba smarkiai abejojama dėl šių siūlymų naudingumo švietimo sistemai. Nors laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ pabandė gauti šio kreipimosi tekstą, kad galėtų jo mintimis pasidalinti su skaitytojais, neiškreipiant minties ar žodžių, tačiau tai pasirodė ne taip jau paprasta. D.Mažeikienė teigė negalinti pasidalinti tekstu, nes po juo esantis ir Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino parašas. Nepavyko šio rašto gauti ir iš mero tarnybos. Pats meras, paskambinęs telefonu, teigė galįs pakomentuoti šį raštą. „Nei aš, nei mokyklų vadovai, su kurių nuomone sutinku, nesame prieš siūlomas įstatymo pataisas. Tiesiog aš savo parašu palaikau vadovų asociacijos išsakytą nuomonę“,— sakė rajono vadovas.
Anot jo, 2018 m. liepos 1 d. (siūloma, kad nuo tos dienos įsigaliotų Švietimo įstatymo pataisos) būtų tikro chaoso pradžia. Mat, pasak mero, 70 proc. Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų turėtų dirbti su laikinaisiais vadovais.
„Iš kur konkursams paimsim kandidatų? Be to, reikia ir vadovų kompetencijas išlaikyti. Juk vos keli procentai jas išlaiko. Jau dabar susiduriame su norinčių vadovauti stoka. Štai į Buožėnų mokyklos direktorius net nebuvo besidominčių. Aš nesu prieš kadencijas. Jos reikalingos. Tačiau gal nereikėtų taip urmu. Gal reikėtų pradėti nuo tų, kur turi didžiausią stažą. Kodėl pasirinkta būtent dešimt metų riba? Gal nuo 25-erių metų būtų galima“,— svarstė P.Kuizinas, pats turįs vadovavimo mokyklai patirtį — jis buvo Upynos mokyklos direktorius.
Mero nuomone, tokios pataisos neužtikrins pagrindinio siekio — abejojama, ar naujai atėjusieji vadovauti mokykloms pajėgs pagerinti mokymo kokybę labiau nei ilgamečiai mokyklų vadovai. O prastus direktorius, P.Kuizino nuomone, jau galima įvertinti ir dabar — tiesiog nėra išnaudojamos visos turimos priemonės, kad ir, pavyzdžiui, mokyklų vadovų atestacija.
Rajono vadovo netenkina ne tik tokio sprendimo skuba, bet ir jo socialinis neteisingumas. Anot jo, buvęs vajus atleisti visus pensininkus, po to vyko teismai, reikėjo išmokėti kompensacijas ir pan.
Kita vertus, P.Kuizinas neslepia, jog ir tarp Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų yra tokių, kuriems reikėtų rimtai pasitempti. „Štai praėjusių metų gruodis. Į mano, kaip mero, funkcijas įeina švietimo įstaigų darbo klausimai. Taigi tą gruodį kone visų įstaigų vadovai prašė priedo. Aš jų klausiau: „O kiek duosite žmonėms?“ Jei sulaukiau atsakymo, kad ne, jų įstaigų darbuotojams priedų nereikia, vadinasi, tai ir toks vadovas…“,— apie savotišką direktorių vertinimo būdą papasakojo rajono meras.
Patirtis ir amžius — nebe vertybė?
Šiemet dvidešimt penkerių metų vadovavimo Telšių Žemaitės gimnazijai sukaktį švęsiantis mokyklų direktorių asociacijos Telšių skyriaus pirmininkas, Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys sakė, kad, kaip pilietis, manąs, jog vadovų kadencijos įvedimas, remiantis keliomis skandalingomis istorijomis, yra neteisingas ir ydingas.
Anot direktoriaus, į švietimą būtina žiūrėti sistemiškai: jei trūksta pinigų pamokoms, konsultacijoms, kaip galima tikėtis geresnių rezultatų? „Man apskritai atrodo, kad mūsų šalyje įsigali tokia tendencija, kai žmogaus amžius, jo įgyta patirtis tampa nebe privalumu, o blogybe“,— teigė pašnekovas.
Ž.Želnio manymu, vadovų kadencijų įvedimas negali būti skubotas. „Niekas iš esmės neprieštarauja. Jei reikia, tai ir įveskime. Tačiau gerai apsvarstykime tokio sprendimo pasekmes. Tokie greiti sprendimai neužtikrina socialinio teisingumo. Neįsivaizduoju, kaip tokie procesai būtų įgyvendinami, kaip suvaldomi. Visos asociacijos siūlo netaikyti šio proceso atbuline data, be to, pasikeitimą išdėstyti bent per kelerius metus. Juk tai didžiulis vadovų skaičius. Juk nėra paruoštų vadovų rezervo. Reikėtų pradėti vadovų kadencijas skaičiuoti nuo 2018 m. Tuomet aš, kaip vadovas, turiu penkerius metus, žinau savo ateitį, galiu modeliuoti savo darbus. Be to, tikrai nemanau, kad toks staigus keitimas leis senus direktorius pakeisti būtent kompetentingesniais vadovais“,— kalbėjo Žemaitės gimnazijos direktorius.
Direktoriaus žodžiais tariant, priimant tokius kardinalius pokyčius, reikėtų viską pasverti, o ne šokti plikiems į dilgėles.
Konkursai nedomina?
Kad direktorių pareigos ir Telšių rajono savivaldybėje nebėra itin geidžiamos (o gal — nelengvai pasiekiamos?) rodo ir pastarųjų metų patirtis: daugelyje konkursų komisijoms nereikėjo ilgai vargti, buvo gana pasirinkti vos iš dviejų pretendentų. Pasitaikė atvejų, kad ir rinktis nebuvo iš ko — konkurse tedalyvavo tik vienas asmuo… Be to, į kai kurių Telšių vaikų lopšelių-darželių direktorių pareigas konkursų buvo laukiama metus ir daugiau. Kalbėta tada, kad konkursus tekę nukelti, nes kandidatų kompetencijų esą nespėjanti įvertinti specialiai tam sukurta institucija Vilniuje. Tuo metu užkulisiuose šaipytasi, kad tiesiog vadovams būtinų kompetencijų kartelės nepajėgia peršokti tie, ką vietos valdžia buvo numačiusi į tariamai šiltas vieteles…
Vis dėlto, kad mokyklų direktoriaus kėdė — anaiptol ne svajonių postas, dėl kurio varžytųsi keliolika konkursantų, parodė ir visai nesenas pavyzdys. Štai į Žarėnų pagrindinės mokyklos direktorius konkursas tikrai negalėtų pasigirti pretendentų gausa. Kaip pranešė Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė (viešųjų ryšių) Skaistė Sadonytė, šiame konkurse dalyvavo du kandidatai. Konkursą laimėjo Tomas Ubartas. Pasak specialistės, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vertinimo švietimo įstaigai balų vidurkis pirmojo pretendento buvęs 4,2, antrojo — 3 balai. Konkurso komisija pirmajam kandidatui skyrė 3,96 balo, antrajam — 3 balus. Bendras balas pirmojo kandidato — 8,16, antrojo — 6,2.
Nuomonės: nuo–iki
Po laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ publikacijos apie tai, kad, Telšių rajono savivaldybei dalyvaujant naujojo švietimo įstaigų finansavimo modelio eksperimente, daugiausia lėšų pritrūko ne pamokoms finansuoti, o būtent mokykloms valdyti — t.y., mokyklų direktorių bei jų pavaduotojų atlyginimams, pasirodę skaitytojų komentarai atskleidė, kokia nevienareikšmė visuomenės nuomonė šiuo klausimu.
„Lietuva — ne monarchinė valstybė. Vadovų kaita turi būti ir bus. Nėra prasmės mokyklos bendruomenėms nukaršinti direktorius. Įprato nieko neveikti, įsitaiso po du pavaduotojus, o patys nieko neveikia. Manau, permainos būtinos“,— teigė vienas komentatorius.
„Partijos programa“ pasivadinęs komentatorius ironizavo: „Direktoriams reikia dar pakelti, visiems kitiems sumažinti. Mokyklas mažinti, uždaryti. Tėvai tegul emigruoja, pagalbos specialistams algas mažinti, psichologų išvis nereikia, vadovėlius tegul perkasi patys. Rinkliavas daryti kas mėnesį, neštis savo tualetinį popierių, muilą. Valgyti valgykloje tai, ką duoda, o ne ką nori, ir mokėti brangiai. Konsultacijoms pinigų nėra ir nebus, samdykitės mokytojus po darbo valandų“.
Direktorių pozicijos stojo ginti piliečiu prisistatęs komentatorius: „Kaip madinga kelti vajų ir pulti direktorius! Ir šiokie, ir anokie. Ir tikri niekdariai (dėl kelių sostinės pavyzdžių). O ar teisinga, kad atlyginimų mokyklų vadovams (ir direktoriams) niekas nekėlė jau ilgai? Ar įsivaizduojama, kiek atsakomybių jam tenka? Tikrai ne tiek, kiek Seimo nariui. O pastaruoju metu jau daug mokyklų be direktorių, nes niekas neina už varganą atlyginimą, atranka tokia (vertinimas), kad daug kas nepraeina… Ir kas toliau? Po paskutinio įstatymo priėmimo atlyginimai vadovams dar mažesni nei buvo prieš 3 metus. Ar nekilo kainos? Lygiai taip pat trūksta socialinio teisingumo ir kitiems mokyklų darbuotojams, neabejotinai svarbiems. Kodėl čia tas puolimas ant direktorių? Dauguma kantriai dirba, stengiasi, kurpia iš nieko, gražina. Mokytojo metodininko, turinčio 40 pamokų, bet ne 40 val., atsakingo tik už mokinius, užmokestis didesnis nei direktoriaus. Ar teisingumas tas, kad po kelerių metų darbo kylant kainoms mažėja DU (darbo užmokestis)?“
Nuotraukoje: Mokyklų direktorių asociacijos Telšių skyriaus pirmininkas, Žemaitės gimnazijos direktorius Žydrūnas Želnys įsitikinęs, kad būsimų Švietimo įstatymo pakeitimų nederėtų taikyti atgaline data.